Naujausias gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingas: kaip pozicijas perrikiavo pandemija Kai kuriose mokyklose per 10 metų nebuvo nė vieno šimtuko

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį paskelbė naujausius švietimo reitingus. Juose – ir pandemijos įtaka, ir jau nusistovėjusios tendencijos.

Pasak šių reitingų rengėjų, 2021 metų laidos abiturientai, remiantis kai kurių laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais, taip pat stojimo į Lietuvos ir užsienio universitetus duomenimis, buvo vadinami „prarastąja karantino karta“.

„COVID-19 pandemija prasidėjo 2019 m. gruodį. Lietuva buvo viena tų šalių, kurioje karantinas buvo griežčiausias ir mokyklos buvo uždarytos ilgiausiai. <...> Antrasis karantinas visose Lietuvos mokyklose prasidėjo 2020 m. gruodžio viduryje (kai kuriose savivaldybėse dėl COVID-19 atvejų protrūkių – dar anksčiau) ir tęsėsi irgi kone iki mokslo metų pabaigos ir VBE pradžios.

Ir ši situacija, kaip matome iš 2021 m. laidos abiturientų VBE rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams“, – rašoma išplatintame pranešime.

Visgi pripažįstama, kad didžiausia atsakomybė čia teko pačioms savivaldybėms – pasak reitingų sudarytojų, pasisekė tiems abiturientams, kuriems savivaldybės parūpino papildomų konsultacijų, pakvietė specialistų ir iš aukštųjų mokyklų.

„Jeigu savivaldybė ir mokykla per karantiną stengėsi padėti vaikams, gimnazistams, samdė psichologus, korepetitorius, dėstytojus, vyko reali pagalba, tai tie vaikai geriau laikė egzaminus ir buvo pasiruošę.

O buvo savivaldybių ir mokyklų, kurios pasirinko abejingumo kelią, na, tai natūralu, kad ir pasekmės liūdnos“, – pristatydamas naujausius duomenis trečiadienį kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Visgi, pasak jo, savo švietimo sistema mes didžiuosimės dar negreit.

„Švietimo kokybės problemų sprendimą mes vis stumiame į neapibrėžtą ateitį, į paraštes. Aišku tai, kad švietimo bėdos neturėtų būti užkonservuotos, nes jos atsilieps mūsų vaikų ateičiai.

Tiesą sakant, jos jau dabar labai stipriai atsiliepia“, – svarstė G.Sarafinas.

„Reitingai“ devintą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Tradiciškai atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka pačios bei kurios priima mokinius pagal taip vadinamą teritorinį principą.

Atrankinių mokyklų penketukas šiemet atrodo taip:

1. Vilniaus licėjus;

2. KTU gimnazija;

3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija;

4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija;

5. Kauno jėzuitų gimnazija.

Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas:

1. Klaipėdos licėjus;

2. Šiaulių J. Janonio gimnazija;

3. Kauno „Saulės“ gimnazija;

4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;

5. Vilniaus Gabijos gimnazija.

Pirmą kartą atliktas žurnalo „Reitingai“ tyrimas parodė, jog 5-uose nuošimčiuose šalies gimnazijų nebuvo nė vieno šimtukininko per dešimt metų. Reitingų rengėjai rėmėsi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012–2021 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.

„Iš 370-ies šalies gimnazijų mažiau nei 50-yje mokyklų abiturientai surinko nuo 100 iki kone 1500 šimtukų. Kitaip sakant, tik 46-ose šalies mokyklose, nepriklausomai nuo besikeičiančio mokinių kontingento bei skaičiaus, yra nuo kelių iki net keliasdešimties abiturientų, kurie kasmet surenka ne mažiau nei po dešimt šimtukų.

Daugiausia 100-ukų – net 1474 per pastarąjį dešimtmetį – gavo Vilniaus licėjaus abiturientai“, – akcentuojama pranešime.

1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai;

2. KTU gimnazija – 951 šimtukas;

3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai;

4. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai;

5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai.

1. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai;

2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai;

3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – 521 šimtukas.

1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai;

2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai;

3. Vilniaus Žvėryno gimnazija 241 šimtukas.

1. KTU gimnazija – 951 šimtukas;

2. Vilniaus jėzuitų gimnazija – 582 šimtukai;

3. Kauno jėzuitų gimnazija – 276 šimtukai.

1. Klaipėdos licėjus – 184 šimtukai;

2. Marijampolės marijonų gimnazija – 83 šimtukai;

3. Šiuolaikinės mokyklos centras – 70 šimtukų.

1. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija – 69 šimtukai;

2. Visagino Verdenės gimnazija – 48 šimtukai;

3. Kauno dailės gimnazija – 38 šimtukai.

„Atskirai vertėtų išskirti dvi jauniausias šalies gimnazijas – Klaipėdos licėjų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją. Abi jos tik prieš septynetą metų išleido pirmąsias abiturientų laidas, bet aplenkė daugelį kitų svarų akademinį įdirbį turinčių mokyklų.

Klaipėdos licėjaus abiturientai per septynerius metus surinko 184 šimtukus ir pelnė mokyklai 18–ą poziciją tarp 370–ies gimnazijų, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai – 155 šimtukus, ir padėjo gimnazijai įsitvirtinti 24–oje pozicijoje tarp visų šalies gimnazijų, kurių abiturientai per 10 metų pelnė daugiausiai šimtukų.

Deja, maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų“, – rašoma „Reitingų“ apžvalgoje.

Pasak leidinio rengėjų, dar 5-uose nuošimčiuose šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nei vieno šimtuko, tarp jų – Alytaus r. Krokialaukio T. Noraus, Anykščių r. Troškūnų K. Inčiūros, Eitminiškių gimnazija (Vilniaus r.), Ignalinos r. Vidiškių, Jurbarko r. Eržvilko gimnazija, Kauno r. Piliuonos, Mažeikių r. Židikų M. Pečkauskaitės, Panevėžio r. Naujamiesčio, Panevėžio r. Paįstrio J. Zikaro, Panevėžio r. Ramygalos ir kitos gimnazijos.

Pasak G.Sarafino, esminė problema yra ta, kad gimnazija šiandien gali tapti bet kas.

„Šiandien gimnazija iš viso gali kaip nori rengti vaikus, todėl ir turime šiandien 369 gimnazijas, ir kiekviena save suvokia skirtingai, kelia skirtingas vizijas. Ką šeimai su tuo daryti? Yra didelis sėkmės faktorius – atvesti vaiką į mokyklą šiandien yra loterija“, – teigė jis.

Žurnalo redaktorius pridūrė, jog tokie vaikai galimybių konkuruoti su savo bendraamžiais tiesiog neturi.

„Jeigu mokykloje nėra šimtukininkų, tai rodo, kad jų galimybės ir perspektyvos įstoti į aukštąsias mokyklas yra žymiai mažesnės, o dažnai ir neįmanomos, palyginus su tais, kurie egzaminus išlaiko puikiai“, – komentavo G.Sarafinas.

Kaip rašo „Reitingai“, COVID-19 pandemija, dėl kurios teko uždaryti mokyklas, pakoregavo ir savivaldybių reitingą pagal švietimo rodiklius.

„Daugybės savivaldybių vadovai nesugebėjo veikti šioje ekstremalioje situacijoje. Tai, beje, pamatėme jau per pirmąjį karantiną, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija delegavo savivaldybėms atsakomybę atverti mokyklas pradinukams ir abiturientams. O ir per antrąjį karantiną situacija savivaldybėse buvo daugiaplanė.

Vienos savivaldybės, pamačiusios prastus 2020 m. abiturientų (ypač matematikos) rezultatus, pačios finansavo įvairius papildomus abiturientų korepetitoriavimo kursus, kuriuos vedė tiek jų mieste ar rajone veikiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokytojai, tiek ir specialistai iš kitų miestų. Ir šis skirtingų savivaldybių gebėjimas valdyti pandeminės situacijos įtaką švietimui puikiai atsispindi jų visos savivaldybės abiturientų pasiekimuose“, – rašoma pranešime.

Savivaldybių aukščiausias penketukas pagal švietimo rodiklius atrodo taip:

1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Birštonas
5. Šiauliai

Menkiausi mokinių pasiekimai pastebimi šiose savivaldybėse:

56. Šalčininkai
57. Šakių rajonas
58. Vilniaus rajonas
59. Kalvarijos
60. Neringa

G.Sarafinas teigė, kad situacija savivaldybėse – be galo įvairi. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybėje vos 19 proc. abiturientų matematikos egzamine peržengė 36 balų iš 100 kartelę.

„Ir tokių savivaldybių yra apie 10, kur su matematika dauguma mokinių niekaip nedraugauja. <...> Pavyzdžiui, Raseinių arba Kelmės rajono savivaldybėje prieš trejus metus mokiniai išlaikė matematikos egzaminą pasibaisėtinai blogai. Bet jie išsikėlė tikslą išmokyti kuo daugiau vaikų, ir tose savivaldybėse per metus rezultatai pagerėjo dvigubai“, – pavyzdį pateikė „Reitingų“ vyr. redaktorius.

Šiemet aštuntą kartą pristatomas ir institucinis šalies universitetų reitingas. Pasak reitingų rengėjų, karo Ukrainoje metu universitetai pademonstravo visišką lyderystę.

„Aukštosios mokyklos tikina, kad šį pusmetį susiduria su iššūkiais – tai ukrainiečių jaunuolių mokslinimas ir studijos. Šiaip mūsų aukštosios mokyklos pareiškė, kad gali priimti 14 tūkst. ukrainiečių, o kai prasidėjo karas, jos parodė labai aiškią lyderystę – ne tik šnekėjo, bet ir darė.

Atleido jaunuolius nuo mokesčių už mokslą, skyrė bendrabučius ne tik jiems, bet ir jų giminaičiams. Kai kurios aukštosios mokyklos maitina nemokamai, surinko pinigų, kad skirtų stpendijas“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Geriausių valstybinių universitų penketukas atrodo taip:

1. Vilniaus universitetas (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas (pernai jis taip pat buvo antras);

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (pernai jis buvo penktas);

4. Vytauto Didžiojo universitetas (pernai jis buvo ketvirtas);

5. Vilnius TECH universitetas (pernai jis buvo trečias).

Privačių universitetų pozicijos atrodo taip:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Europos humanitarinis universitetas (pernai jis buvo trečias);

3. LCC Tarptautinis universitetas (pernai jis buvo antras).

Universitetai buvo vertinti pagal 37 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus: mokslo, meno ir/ar sporto veikla bei personalo pasiekimai, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas.

Tuo metu Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukas atrodo taip:

1. Vilniaus kolegija (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);

2. Kauno kolegija, iš ketvirtosios pozicijos grįžusi į ilgametę antrą vietą;

3. Kauno technikos kolegija;

4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla;

5. Šiaulių valstybinė kolegija, antrus metus iš eilės užimanti penktą, aukščiausią per visą reitingavimo istoriją poziciją.

Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Šv. I. Lojolos kolegija, pirmaujanti antrus metus iš eilės;

2. Vilniaus dizaino kolegija;

3. Lietuvos verslo kolegija, pakilusi iš ilgametės ketvirtos į trečią poziciją.