Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė bei VDU Tarptautinio Lietuvos ir Izraelio programos centro Lietuvoje vadovė Dileta Tindžiulienė.
Mato vietų, kurias reikia taisyti
Prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė svarstė, jog gabių vaikų ugdymas Lietuvoje turi nemažai spragų – nors atsiranda pavienių iniciatyvų ir projektų, jie išbandomi nedaugelyje mokyklų, tad dažniausiai iniciatyvos imasi patys mokytojai.
Pasak jos, kitose Europos šalyse, kur švietimo sistema yra itin išvystyta, su tokiais vaikais dirba ne tik pedagogai, bet ir kiti specialistai – pediatrai ar psichiatrai.
„Tie vaikai yra apibrėžti kaip specialių ugdymosi poreikių vaikai, bet kaip su jais reikia dirbti, ką daryti, kaip ugdyti darbo reglamentų neturime, ir net metodinių gairių turime per mažai. <...> Gabus vaikas šiandien įvardijamas be galo daug sinonimų – aktyvus, hiperaktyvus, nepatogus, žingeidus, imlus, nenustygstantis, smalsus, greitai, čia ir dabar sprendžiantis problemas, ieškantis atsakymų į nepatogius klausimus ir juos užduodantis.
Kalbant apie ugdymo procesą, jis gali būti labai labai nepatogus pedagogams, nes toks vaikas ieško giliau, net jei gauna aukščiausią įvertį, jis yra nepatenkintas, nes jam buvo per paprastas sprendimas – jis nori pažiūrėti giliau, klausti savęs, kodėl tik taip paprastai čia prašo padaryti“, – aiškino VDU Švietimo akademijos atstovė, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė.
O Lietuvos pedagogai, pasak D.Jakovonytės-Staškuvienės, tokioms situacijoms ir tokiems vaikams nėra tinkamai paruošti.
„Mes šiandien daugiausiai koncentruojamės į tuos, kuriems reikia ypatingos pagalbos, įveikos tam tikriems reiškiniams. Kalbu apie specialiuosius ugdymo poreikius, kai reikalinga papildoma pagalba, bet ne dėl gebėjimų per daug buvimo, bet kai jų yra per mažai“, – teigė ji.
VDU Tarptautinio Lietuvos ir Izraelio programos centro Lietuvoje vadovė Dileta Tindžiulienė pridūrė, jog procesai galimai užstringa dėl to, kad tiesiog trūksta politinio ryžto ir ambicijų.
„Mokymosi sunkumų turintiems vaikams sukurta visa sistema – paruošti specialistai, programos, visos gairės, dvigubas krepšelis mokyklose, vyksta formalus mokymas, o gabiems vaikams, kurie turi ypatingų gebėjimų, jie taip pat yra specialiųjų poreikių vaikai, bet jiems nėra sukurta jokios pagalbos sistemos, jokių programų mokytojams, o apie dvigubą krepšelį net nekalbama, nors jie turėtų jį turėti.
Ir tas dėmesys gabiam vaikui privalo būti, nes tai yra ateities lyderiai, ateities gydytojai. Jie mums sukurs Lietuvą, todėl mes privalome į juos investuoti“, – pabrėžė specialistė.
Paklausta, kaip gabų vaiką atpažinti kuo anksčiau, D.Jakovonytė-Staškuvienė svarstė, jog svarbiausia yra jį nuolat stebėti, taip pat taikyti tam tikrus specialius testus bei užduotis.
„Ypatingai pedagogams čia yra rimta atsakomybės sritis, nes jis gali būti gabus vienoje srityje – pavyzdžiui, ypatingas matematikoje, bet kalbose jam gali trūkti kai kurių dalykų. Arba ypatingas meno sričiai, turintis ypatingą klausą, bet kituose akademiniuose dalykuose jis gali būti ne toks pažangus. Jie išsiskiria intelektiniais gebėjimais, kūrybiškumo poreikiu ir padidėjusiu emocionalumu ir jautrumu.
Tiesą sakant, šias savybes bendrai pagal amžiaus tarpsnį turi bene visi vaikai, bet šie yra ypatingai jautrūs ir empatiški, nes jų mąstysena vis tiek eina keliais žingsniais į priekį, nei jų socialinė branda ir raida. Vaikas gali būti ketverių metų, bet mąstyti kaip dešimtmetis, tą ir sako tyrėjai“, – pastebėjo VDU Švietimo akademijos dėstytoja.
Mokytojo vaidmuo – ypač svarbus
Visgi, pasak jos, lygybės ženklo tarp gabaus ir gerai besimokančio vaiko dėti tikrai nereikėtų.
„Gabus vaikas reaguoja čia ir dabar, ieško to gylio, gelmės, užduoda nepatogius klausimus ir gali atnešti labai daug sąsajų iš asmeninio patyrimo. Gerai besimokantis vaikas gali būti labai ramus pamokų procese – jei jis kažko ir nesupranta, galbūt namie daugiau pasėdės. Čia yra tikrasis takoskyros laukas“, – pavyzdį pateikė specialistė.
Pasak D.Jakovonytės-Staškuvienės, gabūs vaikai pasižymi ypač gera atmintimi ir informacijos įsiminimu be jokių didelių pastangų, o gerai besimokantys vaikai gali būti ir tie, kurie į mokymosi procesą įdeda labai daug jėgų ir energijos.
D.Tindžiulienė aiškino, jog mokytojai tokius vaikus gali atrasti ir intuityviai.
„Ne visi mokytojai turi laiko ir noro investuoti į gabių vaikų atradimą, jie tiesiog dirba savo darbą. <...> Izraelyje visi vaikai trečioje klasėje yra testuojami valstybės mastu, to testo pagalba išryškinami gabūs vaikai, ir vieną kartą per savaitę jie turi galimybę išvažiuoti į specialų centrą ir bendrauti su tokiais pat vaikais kaip ir jie, nes gabūs vaikai būna labai įdomūs, kartais nesuprasti savo bendraamžių, todėl jaučiasi blogai. <...>
Šiame procese svarbiausias yra mokytojas, kuris pastebi vaiką, kuris padeda jam augti“, – dėstė VDU Tarptautinio Lietuvos ir Izraelio programos centro Lietuvoje vadovė.
D.Jakovonytė-Staškuvienė pridūrė, kad, jeigu nacionaliniu lygmeniu būtų priimti tam tikri sprendimai ir dėl papildomo krepšelio gabiems vaikams, Lietuvoje taip pat būtų galima organizuoti panašių centrų steigimą.
„Kad jie galėtų ateiti vieną dieną per savaitę, nes svarbu yra sukurti tinkamas aplinkas su tinkamomis priemonėmis. Jei jie yra gabūs skirtingose srityse, tai, tarkime, ir tą dieną gali specializuotis su savo panašių gabumų bendraamžiais, nes labai svarbu, kad jie būtų suprasti ir juos pastebėtų. <...>
Vis dar yra daug garbaus amžiaus mokytojų, kurie, kai buvo ruošiami, dar nebuvo tokios sistemos atėjusios į Lietuvą. Ir jie gali tą gebėjimų lauką nugesinti. Lietuvoje dažnai vaikai gauna papildomai užduočių tada, kai padaro kaip visa klasė. Šiems vaikams toks modelis netinka, nes jie nori iššūkių iš karto, čia ir dabar, o jei tu duodi kalną neįdomių užduočių, jis gali ir po suolu atsidurti, nes jis nemato poreikio tokių lengvų ir neįdomių užduočių spręsti“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja.
D.Tindžiulienė akcentavo, kad didžiausias mitas iki šiol yra tas, jog gabūs vaikai kažkaip „patys prasiskins kelią“.
„Kiek mes turime gabių, ne ten pasukusių žmonių, kurie laiku atsidūrę tinkamoje vietoje, laiku patekę į geras rankas, būtų galbūt kokią Nobelio premiją Lietuvai laimėję. Labai svarbu nepamesti tų vaikų“, – pabrėžė ji.
D.Jakovonytė-Staškuvienė savo ruožtu kalbėjo, kad labai svarbu jau nuo pat gimimo stebėti savo vaikų raidą – štai kai kuriose valstybėse vaikai stebimi jau nuo pusės metų, ir tą daro ne tik pedagogai, bet ir pediatrai, neuromokslininkai, psichologai.
„Kitas pastebėjimas, dėl kurio Lietuvai reikia rimtai susimąstyti, jog mes iki šiol neturime privalomo ikimokyklinio ugdymo kaip reiškinio. <...> Mes juos pakeliui galime tam tikrais atvejais pamesti dar iki mokyklos, nes vaikas, ypač nuo 3 iki 6 metų, yra labai imlus <...> Kiek jis to gaus, yra labai svarbus klausimas“, – teigė ji.
Pasak D.Tindžiulienės, labai svarbu ugdyti ir vystyti ne silpnąsias, o stipriąsias vaiko puses.
„Jas aptikti ir į jas investuoti. <...> Izraelietė mama niekada neves vaiko mokyti matematikos, jei jis gabus kalboms. Visas investicijas ji skirs ten, kur vaikas yra gabus – skatins, girs. Mes dažnai pamirštame girti savo vaikus, o giriami jie gali dar daugiau“, – dėstė VDU specialistė.
