Mokytojo atsakomybės per keletą metų išsiplėtė, pedagogai su vaikais praleidžia vis daugiau laiko. Kaip pastebi K. Tarasevičė, jeigu anksčiau mokykloje vaikai praleisdavo vos kelias valandas, šiuo metu čia būna didžiąją dalį dienos. Neretai tėvai su mokytoju konsultuojasi dėl vaiko elgesio namuose, dažnai būtent mokytojas pastebi tam tikrus pokyčius arba žino jų priežastį.
„Asmuo, kuris atlieka daug įvairių užduočių, dažnai vadinamas orkestru, aš taip pagalvoju ir pasižiūrėjusi į savo kolegas mokytojus. Per dieną su kiekvienu vaiku praleidžiame po 8–10 valandų, tad švietimo specialistas per šį laiką pereina nuo akademinio iki vertybinio ugdymo. Turime ne tik pamokas ir per jas keliamus tikslus, bet ir gyvenimą, bendravimą su asmenybe. Mokytojo vaidmuo yra visokeriopas, švietimo sistema susidėliojo taip, kad mokytojas yra reikalingas kaip gydytojas – čia ir dabar“, – sako ji.
Šiandienę švietimo sistemą koreguoja ir besikeičiantis požiūris į aukštojo mokslo diplomą. Atsivėrus pasaulinėms švietimo patirtims, atrandama vis daugiau įvairių būdų ugdyti kompetencijas ir neapsiribojama tik universiteto auditorija. Anot K. Tarasevičės, tai turi įtakos ir mokykliniam ugdymui, nes svarbu, jog iš mokyklos išeitų žinantis ko nori, plačiai mąstantis ir pasirinkti gebantis žmogus.
Pamažu tolstama ir nuo požiūrio, kad tik patyręs, daug metų dirbantis mokytojas gali būti geru specialistu. Mokyklos koordinatorė sako, kad pedagogo amžius tampa antraeiliu veiksniu, nes ne amžius apibrėžia specialisto kompetencijas.
„Tėvams reikėtų pradėti užduoti klausimus ar mokytojas smalsus, ar inovatyvus, o ne kiek jam metų, ar kiek laiko jis dirba mokykloje. Vienoje dainoje dainuojama apie močiutę su džinsais, taip vadinu ir kai kuriuos kolegas: „mokytojas su džinsais“. Nesvarbu mokytojo amžius, svarbu, ką jis duoda ir ką pasiima iš šiuolaikinės sistemos“, – įsitikinusi švietimo specialistė.
Kinta tradicinio vertinimo pažymiais svarba
Sėkmingas ugdymo procesas šiandien neįsivaizduojamas ir be visų pusių – mokinių, mokytojų ir tėvų – bendradarbiavimo. K. Tarasevičė sako, kad ši vertybė paliečia daugybę tiek labai paprastų, tiek specifinių situacijų.
Visa tai turi įtakos ir vertinimo sistemai, nes ji netelpa tik tradicinių pažymių rėmuose. Pedagogė ragina tėvus nenuvertinti pokalbių su mokytojais reikšmės – tai yra viena iš vertinimo formų, kuri padeda suprasi, kaip mokykloje sekasi vaikui.
„Keičiasi požiūris į tradicinį vertinimą, jis nebetelpa į tradicinę pažymių knygelę, daugėja individualių pokalbių su mokytoju. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje organizuojamas mokytojo ir tėvų pokalbis, kuriame dalį laiko dalyvauja ir pats mokinys. Iki to pusmetinio pokalbio turime kitų įvairiausių vertinimo formų – elektroninės dienyno versijos, kaupiamieji įvertinimai, nerašyti pažymiai – visa tai ir yra mano jau minėtas bendradarbiavimas“, – sako mokytoja.
Pasak jos, šiuolaikinė mokykla yra orientuota ne tik į vaikus, bet ir į tėvus, nes kokybiškas ugdymas – bendras visų pusių tikslas. K. Tarasevičė sako, kad džiugu, jog iki tol vyravęs požiūris, jog „10 – gerai, 9 – neblogai, 6 – o kodėl ne septyni?“, atėjus naujajai tėvų kartai jau blėsta.
Pasauliniai įvykiai išjudina mokyklas pokyčiams
Pastarieji metai išmokė, kad prognozuoti ateitį sudėtinga, tačiau jie, anot mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ padalinio vadovės K. Tarasevičės nepraėjo be įtakos ir švietimo sistemai. Anot jos, tiek pandemija, tiek karas tik dar kartą pabrėžė mokytojo svarbą, nes tokiomis situacijomis mokytojas prilygsta gydytojui, tenka padėti vaikams adaptuotis iki tol nepatirtose situacijose.
Ženklią įtaką paliko ir nuotolinis mokymas, kuris, pedagogės įsitikinimu, neliks tik praeityje. „Lietuvoje jau yra mokyklų siūlančių nuotolinio mokymosi programas, tikiu, jog gali atsirasti daug daugiau šeimų, kurioms tai taps aktualu. Jaučiame, kad tėvai daug keliauja, jų darbai susiję su judėjimu po pasaulį. Kol vaikas eina į darželį, tai labai patogu, bet kai vaikai pradeda mokytis, buvimas kitoje šalyje tampa tam tikru iššūkiu. Pasauliniai įvykiai išjudina mokyklas iš organizacinės pusės ir tai išeina į naudą tiek pačiai mokyklai, tiek jos bendruomenei“, – pastebi Vilniaus senamiestyje įsikūrusios mokyklos vadovė.
Pasak jos, globalėjant pasauliui ugdymo įstaigoms tenka ieškoti galimybių, kaip į klases integruoti ir vaikus iš užsienio. Anksčiau dažnai tik privačios mokyklos susidurdavo su vaikų iš užsienio ugdymu, tačiau pastarieji įvykiai parodė, kad turime būti pasiruošę ir prie platesnės atvykstančiųjų iš užsienio integracijos.
