Privatų darželį ir mokyklą valdanti A.Landsbergienė pirmadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijosi, kad iš Ukrainos atvykusių vaikų istorijos – itin dramatiškos, tad pedagogai stengiasi daryti viską, jog jų skausmą palengvintų.
„Kiekviena istorija tokia, kad tiesiog sunku protu suvokti, tiesiog įvyksta kognityvinis disonansas – lyg ir supranti, bet vyksta atmetimo reakcija. Na, pavyzdžiui, Sodelį lanko nuostabi mergaitė, kuri pabėgo nuo karo – be šeimos, be tėvų. Pasienyje ją pasitiko tolimesni giminaičiai ir šiuo metu globoja.
Sodelio vadovė pasakojo, kad vos pirmą kartą susitikus matėsi, kad šios mergaitės akys kitokios – jose pilna nerimo. Vaikas nuolat graudinasi, akytės bėgioja ir nepaleidžia iš akių savo globėjos.
Mergaitė Sodelį lanko vos kelias savaites, bet šiuo metu jau adaptuojasi klasėje, bendrauja su vaikais, dalyvauja visose veiklose ir mezga ryšius. Nerimas ir graudulys aplanko tik rytais. Visas kolektyvas deda didžiules pastangas, kad mergaitė jaustųsi kaip namuose. Mokytojos padeda susikalbėti su draugais ir smagiai leisti laiką bei mokytis klasėje.
Arba vaikas, pradėjęs lankyti kitą Sodelį, užkandėlę atsinešė maišiuke. Šeimininkutė tai pamačiusi iškart nulėkė ir nupirko kuprinytę, kad vaikas turėtų kur susidėti užkandžius ir gertuvėlę – kaip kiti draugai. Visas kolektyvas stengiasi padėti vaikui sklandžiai adaptuotis“, – rašė A.Landsbergienė.
Į darželius priims per kelias dešimtis ukrainiečių
„Vaikystės sodo“ vadovė Olga Iljina portalui lrytas.lt pasakojo, kad darželis iš viso ketina priimti iki 40 ukrainiečių vaikų, mat ne visur šiuo metu yra pakankamai vietos.
„Turime „sodelius“ visoje Lietuvoje – esame nusimatę, koks skaičius vaikų galėtų būti, kad galėtume kokybiškai teikti jiems paslaugas ir pagalbą, nes suprantame, kad tai yra vaikai su traumine patirtimi. Šiandien priimame vaikus nuo 3 iki 6 metų, ir esame nusimatę, kad visoje Lietuvoje galėsime priimti apie 40 ukrainiečių“, – aiškino O.Iljina.
Šiandien „Vaikystės sodą“ kol kas lanko 2 mažieji ukrainiečiai, dar 3 turėtų prisijungti netrukus, kai juos apžiūrės medikai. Pasak darželio vadovės, ugdytiniai atvyko iš karščiausių Ukrainos taškų.
„Vienas vaikas atvykęs pas giminaičius, atvažiavo be tėvelių. Darželį lanko jau kelias savaites ir gana gerai yra įsiliejęs į klasę, kiek tai galima atliepti, turint tokią situaciją, kokia yra“, – svarstė O.Iljina.
Pasak jos, didesnių iššūkių integruojant pabėgėlių vaikus kol kas nekilo, tačiau reikėjo parengti specialistus ir mokytojus, kaip reikėtų dirbti, komunikuoti, kokia kalba kalbėti, taip pat rasti žmonių, kalbančių rusų kalba.
„Mes bendraujame ir su mūsų vaikais, pradedame nuo filosofinių dalykų – aiškiname, kalbame, kokia yra situacija. Yra vaikučių, kurie kalba rusų kalba, labai smagiai palaiko ir atsako, paaiškina visas taisykles“, – dalijosi „Vaikystės sodo“ atstovė.
Darželis jau spėjo įdarbinti ir tris ukrainietes – O.Iljina sako, kad, atsiradus vietos, priims ir daugiau specialistų.
„Viena moteris jau buvo atvykusi anskčiau, ilgesnį laiką gyveno Lietuvoje, o dvi darbuotojas dar priėmėme šiuo laikotarpiu. Kai tik turime pozicijų, kur galime priimti ir kur žmogus galėtų dirbti nemokėdamas lietuvių kalbos, darome tą labai aktyviai“, – pažymėjo ji.
„Vaikystės sodo“ vadovė pasakojo, kad vaikai su šeimomis į Lietuvą atvyko „taip, kaip buvo tuo metu“ – dažniausiai turi vos vieną ar kelis drabužių komplektus, kelis daiktus, tačiau pabrėžė, kad ukrainiečiai rodo didelį norą kuo greičiau įsitvirtinti Lietuvoje.
„Čia yra kalba ne tik apie ugdymą – ukrainiečiai gauna pagalbą ir iš kitų organizacijų, prisideda ir mūsų darbuotojai, nes jiems reikia visko – drabužių, konsultacijų. Bent jau mūsų patirtis yra labai graži – tėvai nori dirbti, jie labai gerai integruojasi ir puikiai dirba. Dalis jų sako, kad tikrai galės išlaikyti šeimas, jiems tik reikia laiko.
Labai džiugu, kad žmonės tokiose situacijose mobilizuojasi, greitai priima sprendimus, supranta, kur jie yra – belieka jiems tik padėti“, – aiškino O.Iljina.
Dalis planuoja likti Lietuvoje
Tuo metu Karalienės Mortos mokykloje (KMM) šiuo metu mokosi 4 ukrainiečių vaikai. Kiek jų dar pasieks klases, kol kas nėra aišku.
„Mes priimame vaikus atsakingai žiūrėdami į situaciją. Ruošiamės kiekvieno vaiko atėjimui ir savo lėšomis darome viską, kad atvykę vaikai integruotųsi sėkmingai. Ugdymą, maistą ir uniformas mūsų mokykloje jie gauna visiškai nemokamai.
Turime atitikti ugdymo standartus, Lietuvos higienos normas, mūsų klasės yra nedidelės, todėl atsižvelgiame, kiek vaikų į kiekvieną klasę galime priimti. Vienos klasės yra pilnai užpildytos, kitose vietų dar yra, tad žiūrime į kiekvieną situaciją individualiai. Tai – nenutrūkstantis procesas, priėmimo etapas vyksta nuolat“, – pabrėžė mokyklos komunikacijos projektų koordinatorė Vaidilė Šeškevičienė.
Ji pridūrė, kad mokykla siekia ukrainiečius iš karto integruoti į ugdymo procesą.
„Todėl pasižiūrime, ar vaikai turi galimybę savo artimoje aplinkoje mokytis/bendrauti lietuvių kalba, ar žino anglų kalbą, kad mokytojai galėtų jiems tinkamai perduoti žinias, o KMM vaikai galėtų padėti, išversti, susikalbėti.
Taip pat svarstome ir vertiname galimybes nuo rudens turėti vaikų ukrainiečių priešmokyklinę klasę, kurioje būtų apie 20 vaikų. Juos mokytų ukrainietiškai kalbanti mokytoja ir vaikai visus metus aktyviai mokytųsi lietuvių kalbos, kad eidami į pirmą klasę jau galėtų puikiai integruotis į pirmokų klases“, – portalui lrytas.lt teigė V.Šeškevičienė.
Pasak Karalienės Mortos mokyklos atstovės, atvykę ukrainiečių vaikai palaikymo sulaukia ir iš darbuotojų, ir iš bendraklasių – Vaiko gerovės komisija vaikus stebi, kalbasi su šeimomis, teikia konsultacijas. Mokykloje jau dirba ir iš Ukrainos atvykusi mokytoja, vadovai pasiruošę priimti ukrainiečius ir į kitas darbo vietas.
Pašnekovė prisipažino, kad atvykusių šeimų istorijos ir tolimesni gyvenimo scenarijai – skirtingi. Vieni esą tikisi netrukus grįžti namo, kiti planuoja Lietuvoje likti ilgiau.
„Kai kurie planuoja, kad vaikai ir toliau mokysis Lietuvoje, gal net čia baigs mokyklą, todėl mato prasmę kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą ir sėkmingai tęsti mokslus. Mūsų pradinėje ir pagrindinėje mokykloje ugdymas vyksta lietuvių kalba, todėl matome, kad geriausiai galime atliepti tų šeimų lūkesčius, kurie ryžtasi pilnai integracijai. Tad atkreipiame dėmesį, ar atvykę vaikai turės galimybę mokytis lietuvių kalbos (aplinkoje, lietuvių šeimose), kad jiems būtų paprasčiau, kad jie jaustųsi čia saugiai ir komfortiškai.
Galiu pasidalinti vienos šeimos atėjimo į KMM istorija, kuri buvo jautri mums visiems. Mokykloje minėjome Kovo 11-ąją. Vaikai su mokytojais buvo paruošę nuostabų koncertą mokyklos bendruomenei. Tą rytą į KMM atkeliavo šeima iš Ukrainos. Pravėrę mokyklos vartelius, jie išvydo plėvesuojančią Ukrainos vėliavą kieme. Įėję į vidų buvo pasitikti vaikų dainomis. O koncerto pabaigoje mokytojų ir administracijos komanda sugiedojo Ukrainos himną ukrainiečių kalba.
Mamų akyse žibėjo ašaros, suaugusiems gumulas užstrigo gerklėje. Tokia stiprybė ir tikėjimas buvo matomas vaikų ir mamos akyse“, – pasakojo V.Šeškevičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi apie 6000 ukrainiečių, darželiai priėmė maždaug 1500 vaikų.
