Siekiama padėti tiek studentams, tiek dėstytojams
Ketvirtadienį VU Teisės fakultete vykusio susitikimo su Ukrainos studentais metu buvo atidarytas Ukrainos teisės centras. Fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis sakė, kad šis centras turi keletą tikslų, kuriais siekiama pagelbėti Ukrainos akademinei bendruomenei.
„Vienas iš tokių uždavinių yra burti dėstytojus ir tyrėjus, nes mes dabar turime galimybę padėti Ukrainos mokslui, teisės mokslui išgyventi šitą laikotarpį. Mes siūlome jiems įdarbinimą, siūlome jiems bendrus projektus, straipsnius ir tai, ką apskritai daro mokslininkai.
Taip pat šitas centras suteiks galimybes dėstyti Ukrainos studentams. Mes faktiškai jungiame jėgas – mūsų dėstytojai dėstys jiems lietuviškus dalykus, susijusius su Europos Sąjungos teise, su tarptautinėmis organizacijomis, o Ukrainos dėstytojai taip pat galės dėstyti savo dalykus.
Tokiu būdu studentai nenutols nuo to, ką mokėsi Ukrainoje ir galės bet kada sugrįžti ir integruotis į Ukrainos universitetus ir visuomenę“, – kalbėjo T.Davulis.
Šiuo metu studijuoti Vilniaus universitete jau yra atvykę apie 60 studentų, dauguma jų – pirmų kursų studentai. Nors kol kas studentams mokslas VU numatytas tik iki vasaros, tačiau T.Davulis tikisi, kad dalis jų norės pasilikti studijuoti Lietuvoje ir toliau.
„Studentai dalį dalykų studijuos su mūsų studentais, dalį dalykų – patys savarankiškai. Bet kokiu atveju, bent jau iki vasaros, mes suteiksime jiems pilnas galimybes mokytis.
Tikiuosi, kad jie pasiliks ir vėliau ir tokiu būdu taps pilnateisiais, kaip iš tikrųjų jau yra ir dabar, Lietuvos studentais. Mes tai matome kaip galimybę mums patiems universitete ir fakultete būti labiau tarptautiškais, daugiau pereiti į anglų kalbą, kas yra šių laikų mokslo ir studijų kalba“, – sakė profesorius.
Studentai pradeda apsiprasti Lietuvoje
Nors studentai Vilniuje yra tik keletą dienų, tačiau jie jau pasakojo, kad jau pirmąjį įspūdį jau spėjo susidaryti. Iš Kijevo atvykusi Karina sakė, kad Vilniuje ji jaučiasi beveik kaip namuose.
„Vilnius atrodo labai panašiai kaip Kijevas, todėl jaučiuosi beveik kaip namuose. Atvažiavau čia su savo draugais, taip pat iš Jungtinės Karalystės atvažiavo ir mano vaikinas, todėl lengviau, palaikome vieni kitus.
Aš žinau, kad studijuosiu čia tris mėnesius, turiu, kur gyventi, yra žmonės, kurie man padeda gauti maisto ir kitų būtinųjų prekių. Taip pat nemokamai suteikiama galimybė važinėti viešuoju transportu, turime nemokamą internetą. Pagalba, kurią suteikia Lietuva, yra tiesiog neįkainojama“, – kalbėjo ji.
Iš Kijevo taip pat atvyko ir Hanna bei Liubomyras. Nacionaliniame universitete „Kijevo Mohylos akademijoje“ studijavę jaunuoliai taip pat džiaugėsi valstybės bei universiteto suteikta parama, tačiau Hanna neslėpė, kad vis dar negali priprasti prie Lietuvos dydžio.
„Aš iš Kijevo ir jis yra didžiausias Ukrainos miestas. Manau, kad Vilnius yra labai gražus, man labai patinka miesto centras, bet vis dar esu šiek tiek sutrikusi, koks mažas jis yra.
Pirmą kartą, kai išgirdau, kad pagrindinis oro uostas yra Kaune, buvau nustebusi, kad jis yra taip toli nuo Vilniaus, bet tada supratau, kad miestus skiria tik valanda kelio, todėl nustebino tai, kad miestai yra taip arti“, – stebėjosi mergina.
Liubomyras sakė, kad gautas kvietimas studijuoti Vilniaus universitete buvo tarsi paskata judėti tolyn ir ieškoti kitų būdų, kaip padėti Ukrainai.
„Kijeve mes gyvenome 22 daugiabučio aukšte, todėl kelis kartus per dieną bėgioti iš buto į slėptuvę ilgainiui pasidarė per daug pavojinga. Todėl aš ir mano sesuo persikėlėm į vakarų Ukrainą.
Kai gavau pasiūlymą iš Vilniaus universiteto, supratau, kad reikia judėti toliau, atitraukti dėmesį nuo vykstančio karo ir padėti savo šaliai toliau mokantis ir ruošiant specialistus“, – sakė jis.
„Žinoma, kad situacija baisi ir širdyje šiuo metu nešiojuosi akmenį, bet tai nėra gyvenimo pabaiga. Aš vis dar noriu studijuoti, turiu labai daug planų ateičiai, o kad juos pasiekčiau, turiu pabaigti savo studijas, kito būdo nėra, todėl dabar ir esu čia.
Negaliu sakyti, kad čia atvykusi viską pamiršau, tačiau čia daug ramiau. Dabar dėmesį galiu skirti kitiems dalykams, rūpintis studijomis, bendrabučiu“, – pridūrė Hanna.
Teikiama parama – būdas kovoti
Iš Ukrainos atvykstantiems studentams taip pat stengiamasi suteikti ir visokeriopą pagalbą. VU Teisės fakulteto dekanas pasakojo, kad universitetas su Vyriausybės pagalba stengiasi paremti studentus finansiškai, taip pat suteikia apgyvendinimą.
„Vilniaus universitetas yra įsteigęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stipendiją ir ši stipendija yra finansinė parama studijuojantiems Ukrainos studentams. Taip pat Ukrainos studentus, bent jau mes, atleidžiame nuo mokesčio už mokslą, jie studijuoja nemokamai.
Suteikiamas bendrabutis tiems, kuriems jis yra reikalingas. Tikimės, kad ir ateityje Vyriausybė rems Ukrainos studentus, suteikdama tikslines stipendijas, nes tai yra iš tiesų labai geri studentai“, – vylėsi T.Davulis.
Apie paramos svarbą kalbėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos nuomone, mūsų šalies teikiama parama taip pat yra ginklas, padedantis kovoti šį karą.
„Viskas šiai dienai yra svarbu: ir tai, kad priimame studentus mokytis, ir tai, kad priimame karo pabėgėlius, ir tai, kad teikiame paramą Ukrainai. Man atrodo, kad tai yra būdas, kaip mes galime padėti kariauti šitą karą. Karą, kuris vyksta ne tik už Ukrainos laisvę, bet ir už visą vakarų demokratijos sanklodą ir tai yra mažiausia, ką mes galime padaryti.
Mes esame maža valstybė, bet stipri. Nors turime ribotus išteklius, mes turime rasti, kaip jais pasidalinti. Jei atvyks didžiuliai skaičiai pabėgėlių, gal mes ir nesugebėsime su jais pasidalinti kažkokia ypatinga parama, bet visgi, kaip mėgstu sakyti, čia yra klausimas, ar storiau, ar ploniau užsitepti sviesto ant duonos.
Svarbiausia, kad žmonės yra saugūs, kad jie yra taikiame pasaulyje čia. Tai, kad mes jiems suteikiame galimybę mokytis, užtikrinti savo profesinę kvalifikaciją, man atrodo yra labai svarbu“, – kalbėjo ministrė.
