Kai kuriose iš šių gimnazijų vyresnėse klasėse mokosi vos 4-5 mokiniai, o jos pačios yra pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudaryto mokymo įstaigų reitingo apačioje.
Šiai neefektyviai veikiančiai švietimo sistemai išlaikyti Trakų rajono savivaldybė kasmet skiria per pusę milijono eurų ir šie pinigai yra išmetami į balą, nes jie tik palaiko esamą tvarką, o mokinių pažangumo rodikliai nekyla.
Jei padėtis išliks tokia pati, jau po kelerių metų gimnazistų į klases nebesurinks ir tos Trakų rajono gimnazijos, kurios dabar dar gali pasigirti gerais darbo rezultatais.
Laiko iki 2026 metų, kai gimnazijos vienuoliktose-dvyliktose klasėse privalės turėti bent po 21 mokinį, liko nebe taip jau ir daug.
Negana to, nespręsdama susikaupusių problemų Trakų rajono savivaldybė praras galimybę dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje ir užkirs kelią iki dviejų su puse milijono eurų siekiančioms investicijoms į rajono švietimo sistemą.
Taisyti susidariusią padėtį suskatusi Trakų rajono valdžia susidūrė su gan netikėtu iššūkiu. Esamą padėtį išsaugoti norintys neefektyviai dirbančių mokyklų vadovai ir pedagogai kreipėsi į politikus, kurie ištraukė tautinių mažumų kortą.
Nors numatoma švietimo reforma Trakų rajone turėtų paliesti visas mokymo įstaigas, tačiau daugiausia pasipriešinimo šiai reformai sulaukiama būtent iš tautinių mažumų mokyklų bendruomenių.
Gimnazijos klasėje – vos keli mokiniai
„Padėtis Trakų rajono švietimo sistemoje nėra gera. Mūsų rajone yra net vienuolika gimnazijų ir nė vienos progimnazijos. O tai labai iškraipo visą švietimo sistemą.
Toks švietimo įstaigų tinklas nebuvo tvarkomas ilgus metus. Pertvarka buvo stabdoma ir dėl kai kurių politikų įtakos. Gal būt kai kam labiau rūpėjo išlaikyti tam tikrų politinių pažiūrų įstaigų vadovus. Yra etatai, yra darbo užmokestis, mokykla šalia – yra patogus buvimas.
Tačiau, kai pažvelgiame į mokinių pažangumo rezultatus, to patogaus buvimo nebelieka.
Štai į Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos vienuoliktas-dvyliktas klases pavyko surinkti tik po 4-5 mokinius. O pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus 2021 metais ši gimnazija šalyje užėmė priešpaskutinę vietą.
Padėtį reikia taisyti vadovaujantis ne tik vyriausybės nutarimais, bet ir savivaldybės lygmenyje priimtais sprendimais.
Švietimo įstaigų reforma mūsų rajone yra daroma tam, kad mokiniams būtų suteiktos galimybės pasiekti geresnių mokymosi rezultatų“, – sako Trakų rajono mero pavaduotojas Jonas Kietavičius.
Dotacijai skiriamas lėšas panaudotų racionaliau
Pasak vicemero, švietimo įstaigų pertvarka vykdoma mokinių labui.
„Kai kurios gimnazijos taps progimnazijomis, pagrindinėmis mokyklomis arba gimnazijų skyriais. Mokiniai jose liks mokytis kaip ir mokėsi iki šiol, o jas baigę į gimnazijas bus pavežami.
Kitų gimnazijų skyriais taps tos gimnazijos, kurios turi mažiausiai mokinių. Didesnių lenkiškų gimnazijų skyriais turėtų tapti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla ir Paluknio Longino Komolovskio gimnazija.
Tai leistų ne tik sumažinti administravimo bei išlaikymo išlaidas, bet ir papildyti mokiniais didesnes lenkiškas gimnazijas, kurios nieko nedarant jau po kelerių metų būtų pasmerktos žlugti, nes paprasčiausiai nebesurinktų reikiamo gimnazistų skaičiaus ir negalėtų įgyvendinti numatytų programų.
Šiuo metu neefektyviai veikiančiam švietimo tinklui išlaikyti savivaldybė kasmet iš savo biudžeto skiria 517 tūkstančių eurų. Optimizavus švietimo įstaigų tinklą tuos pinigus būtų galima skirti ne mokyklų vegetavimui palaikyti, o jų pastiprinimui. Tarkime, mes už tuos pinigus papildomą mokinių srautą priimančiai gimnazijai įsipareigotume įrengti gamtos mokslų laboratoriją. Tai duotų kur kas didesnį efektą.
Tokiu būdu mes suteiktume galimybių kaimo vaikui mokytis šiuolaikiškai. Juk rajono švietimo įstaigos nebūtinai turi ugdyti mokinius tik profesinei veiklai“, – sako J.Kietavičius.
Pasak J.Kietavičiaus, kai kurie politikai prašo „leisti numirti švietimo įstaigai sava mirtimi“. Argi galima apskritai taip formuluoti švietimo įstaigos viziją? Argi galima leisti numirti vilčiai kaimo mokykloje besimokančiam vaiku pamatyti daugiau galimybių klasėse, laboratorijose, šiuolaikiškai įrengtose ugdymo erdvėse? Argi galima leisti numirti vilčiai patirti tikrą mokymosi džiaugsmą?
Skyrė lėšų lenkiškos gimnazijos remontui
Priekaištų, kad švietimo įstaigų pertvarka yra nukreipta prieš tautines mažumas, sulaukiantis Trakų rajono vicemeras pabrėžia, kad gimnazijų optimizavimas palies ir lietuviškas mokyklas.
„Pavyzdžiui Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla virs progimnazija, o Onuškio Donato Malinausko gimnazija bus pertvarkyta į pagrindinę mokyklą arba progimnaziją.
Gimnazijų tinklas bus optimizuotas taip, kad atitiktų vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministro įsakymus ir, kad mūsų rajono mokiniams suteiktų ženkliai daugiau galimybių siekiant mokslo aukštumų.
Švietimo įstaigų pertvarka bus vykdoma atsižvelgiant į dabartinį mokinių skaičių mokymosi įstaigose bei jo kitimo perspektyvą, o ne į tai, kuria kalba šioje mokykloje yra mokoma.
Kaltinti mus nacionalinių mažumų teisių ignoravimu yra mažų mažiausiai neatsakinga. Nereikia pamiršti, kad neseniai Trakų rajono savivaldybė apie milijoną eurų iš savo biudžeto skyrė lenkiškos gimnazijos remonto darbams. Tai kur čia tautinių mažumų diskriminacija?!“, – retoriškai klausia meras A.Šatevičius.
Gali netekti milijoninių investicijų
Pasak Trakų rajono vicemero, jis tiek lenkų tautinei bendruomenei, tiek ją atstovaujantiems politikams yra ne kartą sakęs, kad nepadedant didesnėms tautinių mažumų mokymo įstaigoms jos per tris-keturis metus paprasčiausiai žlugs.
„Jau nuo 2026 metų atsiras reikalavimas vienuoliktose-dvyliktose gimnazijų klasėse turėti bent po 21 mokinį. O to, tarkime, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija neturi net šiandien. Tai, kaip šios gimnazijos mokinių skaičių bus galima papildyti, jei nebus pertvarkytos kitos mokymo įstaigos?
Todėl mūsų numatyta švietimo įstaigų reforma politine prasme tautinėms mažumoms yra naudinga“, – sako J.Kietavičius.
Nieko nedarant Trakų rajono savivaldybė prarastų ir galimybę dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, kuri atvertų galimybę pedagogų kvalifikacijos kėlimui, švietimo įstaigų infrastruktūros pagerinimui, naujų edukacinių erdvių sukūrimui gauti iki dviejų su puse milijono eurų.
„Šios investicijos padėtų pakelti ugdymo kokybę, suteiktų besimokantiems naujų perspektyvų. Tai negi savivaldybės vadovai į tai turėtų numoti ranka ir nepasinaudoti tokios visapusišką naudą teikiančios programos privalumais? Tai iš mūsų pusės būtų mažų mažiausiai neatsakinga“, – tvirtina Trakų rajono vicemeras.
Atsivers daug geresnės perspektyvos
Priekaištų iš mokinių tėvų dėl švietimo įstaigų reformos sulaukiantys Trakų rajono vadovai sako, kad kai kurie priekaištautojų argumentai juos tiesiog stebina.
„Tėvai mums priekaištauja, kad į gimnaziją pavežamiems jų vaikams teks anksčiau keltis, pavežamiems vaikams bus nesaugu.
Bet mes nekalbame apie pirmoką ar antroką. Mes kalbame apie į gimnazijas pavežamus šešiolikmečius-septyniolikmečius jaunuolius. Negi jiems išties bus didelė problema atsikelti anksčiau, ar jie nesaugiai jausis pavežami iki gimnazijos?
Daugelis tokius priekaištus reiškiančių tėvų net nesusimąsto, kad į geresnę infrastruktūrą bei gerus pedagogus turinčią gimnaziją pavežamai jų atžalai ten atsivers kur kas didesnės galimybės.
Negi patogumas yra svarbiau už vaikui suteikiamą perspektyvą gauti geresnį išsilavinimą, kuris ateityje jam gali padėti susikurti kur kas kokybiškesnį gerbūvį?
Neseniai į mane kreipėsi pertvarkyti numatomos Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos aštuntokų tėvai.
Jie nerimavo, kad jau nuo šio rugsėjo jų vaikai bus nukreipti mokytis į kitas gimnazijas.
Aš tėvams tiesiog patariau nuvažiuoti į Trakų Vytauto Didžiojo bei Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijas ir pažiūrėti, kokias ugdymo erdves ir laboratorijas turi šios mokymo įstaigos.
Patariau tėvams palyginti šių gimnazijų ir dabar jų vaikų lankomos gimnazijos teikiamas galimybes. Perspektyvų nematantys tėvai paprasčiausiai užkirstų kelią savo atžalų tobulėjimui“, – sako J.Kietavičius.
Mokinys buvo paverstas „pinigų kapšeliu“
Trakų rajono vicemero teigimu, įgyvendinti numatytos švietimo įstaigų reformos privalumai yra akivaizdūs. Ši reforma padės ne tik optimizuoti švietimui skiriamas išlaidas, bet ir pagerins ugdymo kokybę bei suteiks mokiniams daugiau galimybių siekti mokslo aukštumų savo rajone.
Kadangi ši reforma palies visas Trakų rajono švietimo įstaigas, tai ji bus naudinga tiek lietuviškų, tiek ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams, kurie taip pat pajus reformos privalumus.
„Todėl darosi keista, kai pagalius į švietimo įstaigos ratus ima kaišioti tautinių mažumų interesų gynėjais save apsiskelbę politikai.
Manau, kad šiems politikams iš tiesų rūpi ne mokinių, o jų pačių politiniais rėmėjais tapusių kai kurių švietimo įstaigų vadovų ar pedagogų interesai.
Ne paslaptis, kad kai kuriose švietimo įstaigose mokinys buvo paverstas tam tikru „pinigų kapšeliu“, o mokyklų vadovai būdavo suinteresuoti kuo daugiau tų „pinigų kapšelių“ prisitraukti, o ne galvoti apie ugdymo kokybę.
Aš manau, kad optimizavus švietimo įstaigų tinklą į mokinį pagaliau bus pradėta žiūrėti ne kaip į „pinigų kapšelį“, o kaip į klientą, kuris turi gauti geriausią paslaugą.
Iš vegetuojančių mokyklų, kurių vadovams naudinga, kad mokiniai su savo mokinio krepšeliu čia pabūtų ir leistų jiems išsaugoti savo postus, vaikai bus nukreipiami į gerą vardą turinčias gimnazijas, kurios turi ne tik gerą infrastruktūrą, pedagogų įdirbį, bet ir gali pasigirti gerais ugdymo rezultatais.
Tai mūsų rajono mokiniams neabejotinai suteiks naujų galimybių geriau mokytis, realizuoti savo gabumus, o vėliau – ir gauti patrauklesnį darbo pasiūlymą“, – sako savivaldybės meras A.Šatevičius.
Trakų rajono meras neabejoja, kad vykdomos švietimo reformos privalumus artimiausiu metu pajus ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, netgi tie, kurie dabar reiškia nepagrįstus priekaištus.
