Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Kalbėdama apie LGBT jaunuolių problematiką LGL atstovė pažymėjo, kad suaugusiems neretai kyla labai daug klausimų, susijusių su paauglių seksualine orientacija ir lytine tapatybe.
„Seksualinė orientacija yra nuolatinis emocinis, romantinis, seksualinis ar jausminis potraukis kitiems asmenims, ir šios orientacijos skalė svyruoja nuo išimtinio heteroseksualumo iki išimtinio homoseksualumo, ir apima įvairias biseksualumo formas. Kitaip tariant, kai kurie žmonės kartais nustemba, kad jie turi seksualinę orientaciją, tai seksualinę orientaciją turi kiekvienas žmogus, įskaitant ir heteroseksualius asmenis.
Taip pat kiekvienas žmogus turi ir lytinę tapatybę, kuri apibūdina unikalų kiekvieno asmens lyties pajautimą bei su tuo susijusį savęs priskyrimą konkrečiai lyčiai“, – aiškino E.Kuktoraitė.
Ji pridūrė, kad ypač daug diskusijų Lietuvoje kyla ir dėl socialinės bei biologinės lyties sąvokų.
„Lietuvių kalboje viską vadiname lytimi, o anglų kalboje yra biologinė lytis ir socialinė lytis, kuri apibūdinama kaip socialinis konstruktas, priskiriantis vyrams ir moterims tam tikrus socialinius vaidmenis ir formuojantis su lytimi susijusias normas.
Šios normos įvairiose tradicijose ir kultūrose gali visiškai skirtis“, – aiškino E.Kuktoraitė.
Kalbėdama apie teisinį reguliavimą LGBT jaunuolių atžvilgiu, ji įvardijo ir įstatymus, draudžiančius diskriminaciją Lietuvoje.
„Lygių galimybių įstatymas numato, kad švietimo, mokslo ir akademinės institucijos turi pareigą užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, ir šios institucijos ir įstaigos privalo savo kompetencijų ribose užtikrinti, kad mokymo programos ir medžiaga neskatintų diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu.
Įstatymas taip pat numato, kad švietimo institucijos turi pareigą užtikrinti aplinką be patyčių, įskaitant patyčias seksualinės orientacijos pagrindu“, – vardijo LGL atstovė, pažymėdama, kad įstatymu nėra įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu.
Visgi, pasak specialistės, 2018 metais tarptautinė LGBTQI jaunimo organizacija „IGLYO“ paskelbė LGBTQI įtraukaus švietimo indeksą ir atliko tyrimo ataskaitą, po kurios paaiškėjo, jog iš 47 Europos Tarybos valstybių Lietuva užima 30 vietą.
Palaikymo neranda ir namuose
2014 metais Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. homoseksualių ar biseksualių moksleivių patyrė bendraamžių patyčias dėl savo seksualinės orientacijos.
„O 2017 metais LGL vykdė platesnę apklausą, kurioje dalyvavo 644 LGBT moksleiviai iš visos Lietuvos, 14–18 metų amžiaus, ir jie dalijosi, su kuo Lietuvos mokyklose susiduria LGBT paaugliai. Surinkti duomenys atskleidė, kad tie moksleiviai, kurie susidūrė su patyčiomis dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, nesulaukė tinkamos paramos mokykloje ir iš tėvų.
LGBT moksleiviai, kaip ir kiti moksleiviai, ne tik dėl seksualinės orientacijos jautėsi nesaugiai mokykloje, bet taip pat sulaukė patyčių dėl sudėjimo, kūno svorio, vyraujančių moteriškumo ir vyriškumo standartų, menkų pasiekimų moksle, materialinės padėties“, – vardijo E.Kuktoraitė.
LGL atstovė pažymėjo, kad moksleiviai ugdymo įstaigose labai dažnai susiduria su homofobine kalba – vos 5 procentai apklaustųjų atsakė, kad niekada mokykloje tokių replikų nėra girdėję. Tokios patyčios, pasak E.Kuktoraitės, labai neigiamai veikia LGBT moksleivius.
Ji pridūrė, kad nustebino ir tai, jog homofobines replikas paaugliai girdi ne tik iš bendraamžių, bet net iš mokyklos darbuotojų.
„Kai paklausėme, kaip dažnai LGBT moksleiviai sulaukia mokytojų paramos, susidūrę su homofobinėmis patyčiomis, daugelis atsakė, kad niekada nesulaukė paramos.
Liūdniausias klausimas, ką jie planuoja veikti baigę mokyklą – vos 10 procentų atsakė, kad planuoja likti Lietuvoje, o visi kiti arba yra apsisprendę, arba svarsto palikti Lietuvą ir išvykti į užsienį“, – kalbėjo E.Kuktoraitė.
2019 metais „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenys taip pat parodė, kad 35 proc. suaugusiųjų respondentų nesutinka, kad pamokų metu ar mokyklinėje medžiagoje būtų pateikta informacija apie seksualinės orientacijos įvairovę, o 38 proc. atsakė, kad nepageidauja informacijos apie lytinės tapatybės įvairovę.
Pati LGL taip pat ėmėsi iniciatyvos – 2020 metų rugsėjo 1 dieną startavo emocinės paramos platforma LGBT vaikams, paaugliams, jų tėvams ir mokytojams.
„Čia vartotojams teikiamos konsultacijos ir emocinė parama, o ją teikia apmokyti savanoriai, turintys reikiamą išsilavinimą ir pasirengimą“, – paaiškino E.Kuktoraitė.
Ji pastebėjo, kad per karantiną suaktyvėjo ir nuotolinės patyčios, o jas esą suvaldyti kur kas sunkiau.
„Šios patyčios skiriasi nuo kitų patyčių rūšių, nes pažeidžia asmens asmeninę erdvę, jas sunku sumažinti, nes technologijos yra lengvai pasiekiamos visiems, todėl galimas neribotas keitimasis žinutėmis ir kita netinkama informacija. Kai vaikai mokėsi iš namų, ypatingai padaugėjo panašių patyčių atvejų“, – pastebėjo specialistė.
Kaip atpažinti patyčias patyrusį vaiką? E.Kuktoraitė vardija, kad toks vaikas dažnai jaučiasi nesaugus ir patiria stresą, paprastai yra tylus, jautrus ir nedrąsus, lengvai pravirksta, nesiima iniciatyvos. Jis esą taip pat žino, kad skiriasi nuo daugumos vaikų, ir dažnai palaiko geresnius santykius su suaugusiais, nei su bendraamžiais.
LGL atstovė aiškino, jog patyčių pasekmės vaikams gali pasireikšti tiek fiziniais simptomais, tiek pažinimo funkcijos pasikeitimais, o ypač nukenčia jų psichinė sveikata.
„LGBT žmonių psichikos sveikatos tyrimai parodė, kad jie pasižymi prastesne psichikos sveikata, palyginti su kitais žmonėmis. LGBT jaunuoliai yra 4 kartus labiau linkę į savižudybę nei jų bendraamžiai, jie turi minčių apie savęs žalojimą. 39 proc. LGBT jaunuolių rimtai svarstė apie bandymą nusižudyti per pastaruosius 12 mėnesių, o 54 proc. translyčių jaunuolių rimtai apie tai svarstė. LGBT jaunuoliai tris kartus dažniau patiria depresijos simptomus“, – kalbėjo E.Kuktoraitė.
Pasak jos, taip yra ir dėl to, nes LGBT žmonės susiduria su trijų rūšių stresoriais.
„Tai yra objektyvūs ar išoriniai stresoriai: smurtas, diskriminacija, teisinės apsaugos stoka. Taip pat atstūmimo laukimas, tikėjimasis, kad jie bus atstumti, ir vidinė stigma – kadangi gyvename priešiškai LGBT žmonėms nusiteikusioje visuomenėje, patys LGBT asmenys taip pat perima šias nuostatas“, – kalbėjo E.Kuktoraitė.
