Dauguma nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų Lietuvoje renkasi rusakalbes mokyklas

Daliai vaikų taip pat užtikrinama galimybė tęsti mokslus ukrainiečių kalba, bet jie vis tiek registruojami Lietuvos mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos penktadienio duomenimis, Lietuvoje registruota per 8,6 tūkst. vaikų iki 18 metų, tačiau į mokyklas kol kas registravosi kiek mažiau nei 1,5 tūkstančio. Daugiausiai jų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklose.

Savivaldybių BNS pateikti duomenys rodo, kad Vilniuje į mokyklas jau eina 580 vaikų, Klaipėdoje – apie 330, Kaune – 270 ukrainiečių moksleivių. Absoliuti dauguma visų moksleivių eina į mokyklas, kuriose mokoma rusų kalba.

Į darželius, taip pat daugiausia rusakalbes grupes, Vilniuje jau eina 83, Klaipėdoje – 87, Kaune – 62 vaikai.

Savivaldybės pastebi, kad ukrainiečių vaikai puikiai supranta rusiškai, tačiau dėl kalbinių skirtumų jiems kyla problemų rašyti rusų kalba, tad norintiems skiriamos atskiros pamokos tobulinti rašybą.

Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės teigimu, miesto rusakalbėse mokyklose jau nebėra laisvų vietų, jų likę tik baigiamosiose klasėse.

„Nori tik į rusiškas, bet maksimaliai užpildėme, o galime priimti tik į laisvas vietas. Tik vienetai, dvi šeimos buvo, kur kategoriškai atsisakė eiti į rusų. Rusų kalba suprantama, jaučiasi saugiau, supranta, bet jau nebeliko nė vienos vietos pradinėse klasėse. Žiūrime lietuviškas mokyklas, priskiriame, bet tokių nėra daug, vienetai“, – sakė V. Bubliauskienė.

Savivaldybė jau yra numačiusi mokyklas, į kurias nukreipia tuos mokinius, kurie turi galimybę nuotoliniu būdu mokytis Ukrainos mokyklose.

Lietuvišką Klaipėdos „Vitės“ progimnaziją šią savaitę pradėjo lankyti šeštokas.

„Jie taip norėjo. Nenorėjo į rusišką mokyklą, norėjo eiti į lietuvišką. Priėmėme į šeštą klasę. Dar tik adaptaciniai procesai vyksta. Šeštokai jau mokosi rusų kalbą. Priskyrėme į klasę, kur yra vaikų iš mišrių šeimų, kalbančių rusiškai, auklėtoja šneka rusiškai, viską įvertinome“, – sakė progimnazijos direktorė Renata Venckienė.

Direktorė pasidžiaugė, jog mokykla galėjo pasiūlyti darbo ir jo mamai bei dar vienai ukrainietei.

„Priėmėme vaiką ir jo mamą į darbą. Dvi moteris, kurios įdarbintos valytojomis. Jos prašėsi darbo, buvo registruotos užimtumo tarnyboje“, – sakė vadovė.

Tuo metu Vilniuje 502 Ukrainos moksleiviai jau eina mokyklas, kur mokoma rusų kalba, 60 pasirinko ugdymą lietuviškai, 13 – lenkiškai, 5 – baltarusiškai. Jie eina maždaug į 50 sostinės įstaigų, didžiausia koncentracija yra 15-oje jų. Didžioji dalis apsistojusių Lietuvos sostinėje yra 1-8 klasių mokiniai.

Iš 83 darželinukų dauguma taip pat leidžiami į rusakalbes grupes, 11 – į lietuvių, po kelis – į grupes lenkų ir baltarusių kalbomis.

Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja BNS teigė, kad rusų mokomąją kalbą ukrainiečiai renkasi dėl to, kad ją supranta, tačiau dauguma ja nemoka rašyti.

Anot jos, kol kas atskirų klasių vaikams iš Ukrainos nėra, bet užsipildžius visoms galimoms esamoms vietoms, sostinė planuoja įkurti ukrainietiškų klasių ar net skirti atskirą mokyklą, kurioje viena iš mokomųjų kalbų bus ukrainiečių.

„Mažieji greičiau perpranta kalbą. Bet kalbant apie vyresnius, natūralu, kad jie nori iškart eiti ir mokytis dalykų, jie jaučiasi saugesni, kai viską supranta, tad renkasi rusų kalbą. Sąlygas sudarome puikiausias, stengiamės integruoti, yra adaptacinis laikotarpis. Siūlome ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų kalbomis mokyklas, svarbiausia, kad tai būtų arčiausia jų gyvenamosios vietos. Kurie mato perspektyvas likti, žinoma, renkasi lietuvių kalba“, – tvirtino savivaldybės atstovė.

A. Kovalevskaja pabrėžia, kad vaikams stengiamasi suteikti emocinę paramą, mokytojų prašoma kalbėtis su vaikais, juos palaikyti. Be kita ko, ukrainiečių vaikams skiriami nemokami pietūs, viešasis transportas, jie gali rinktis ir nemokamus būrelius.

Ji taip pat sako, kad dalis vaikų, ypač vyresniųjų klasių moksleivių, mokosi ukrainietiškai nuotoliniu būdu, nors ir yra priskiriami konkrečiai mokyklai.

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktorė Svetlana Butautienė sako, kad iš 70 mokykloje besimokančių ukrainiečių dauguma mokosi rusiškai. Ši mokykla jau kurį laiko moko ir apie 120 nuo represijų į Vilnių pasitraukusių baltarusių vaikų.

Pasak direktorės, ukrainiečiai nors ir puikiai šneka rusiškai, jiems reikia papildomų pamokų mokantis rašybos. Jas gali pasirinkti visi norintys. Vaikai taip pat papildomai mokosi lietuvių kalbos.

S. Butautienės teigimu, atmosfera ukrainiečiams mokykloje yra itin draugiška, nes bendruomenė supranta skausmingą jų patirtį.

„Šiuo metu, žinoma, skiriame daugiau dėmesio ne moksleivių akademinėms žinioms, o psichologinei būklei. O dėl dėl akademinių žinių – pamokų metu mokytojai išsiaiškins spragas. Mes norime, kad vaikai užmirštų visą šitą košmarą, kad jie būtų tarp bendraamžių. Jiems, be abejo, skiriamas papildomas dėmesys, su jais dirba mokyklos specialistai – psichologas, socialinis pedagogas“, – pasakojo S. Butautienė.

S. Butautienės teigimu, jau pradėti mokyti vyresnieji moksleiviai, nuo 6-osios klasės, tuo metu mažieji kol kas dar lieka su savo tėvais ar kitais artimaisiais, jiems duodamas ilgesnis adaptacinis laikotarpis.

Pasak jos, viena kūno kultūros mokytoja savaitgalį pasiryžo surengti grupei vaikų ekskursiją po Vilnių, siekiant supažindinti su Lietuvos sostinės istorija.

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė tvirtina, kad absoliuti dauguma moksleivių mokosi Aleksandro Puškino gimnazijoje, kur mokoma rusų ir lietuvių kalbomis – čia jų yra 200. Dar 31 vaikas lanko šios įstaigos ikimokyklinio ugdymo grupes, mažiausiam vaikui – vos dveji. Dauguma vaikų moka rusų kalbą, bet dalis jų nori integruotis į lietuviškas mokyklas, stengiasi bendrauti ir anglų kalba.

Dar 215 vaikų, atvykę į Kauną su lydinčiais asmenimis, apsistoję Kauno savivaldybės prižiūrimame komplekse Kulautuvoje. Šią savaitę jiems organizuotos nuotolinės pamokos, kurias vedė Ukrainoje likę pedagogai.

„Kol kas čia Ukrainos vaikus atlydėję bei su jais gyvenantys suaugusieji drauge su savivaldybės specialistais vertina, kiek realiai pasiekiamas ir efektyvus toks mokymo procesas. Jei paaiškės, kad dėl karo veiksmų jis negali vykti pilnavertiškai bei kokybiškai, Kaunas iškart pasirūpins šių vaikų integracija į miesto mokyklas“, – sakė O. Gucevičienė.

Vaikams Kulautuvoje ketinama rengti papildomas anglų kalbos pamokas bent dukart per savaitę.

Charkive iki karo gyvenusi Valentina į Lietuvą atvyko su dviem anūkėmis, darželinuke ir mokyklinuke. Ji sako, kad į namus Ukrainoje nespėjo grįžti iš atostogų Egipte, nes prasidėjo karas, tad į Kauną atvyko praktiškai tik su vasariniais rūbais. Abi jos anūkės lankys A. Puškino gimnaziją.

Moteris sako, kad Lietuva jai nėra svetima, kadangi čia gyveno jos sesuo su vaikais, o pastarąjį kartą su vyresniąja anūke ji čia lankėsi prieš metus.

„(Eiti į mokyklą – BNS) svarbu, tikrai, nes negi šiaip sėdėsi?“, – svarstė Valentina.

Anot jos, šeimoje jie bendrauja tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai, anūkė ėjo į ukrainietišką mokyklą.

„Dabar bus ir lietuvių kalba, ir anglų. Dar tik antra diena, bet anūkė jau eina su mielu noru, ir mažoji į darželį tikrai su malonumu eina, viskas jai patinka“, – kalbėjo moteris.

„Žinoma, norisi namo, bet Charkivą siaubingai subombardavo, nežinau (...) rajonas subombarduotas, mano namą užėmė kareiviai, vaikų namas – priešais. Negaliu susitikti nei su vyru, nes šaudo. Yra likęs vyras, tėvas, sesuo, žentas. Mes nieko nepasiėmėme. O vyrai negali išvykti, mobilizacija, tėvui 87-eri, sesuo liko visais rūpintis“, – kalbėjo moteris.

Informaciją apie pagalbą Lietuvoje ukrainiečiams rasite čia.

A. Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius sako, kad ukrainiečiai šiuo metu sudaro trečdalį įstaigos moksleivių – 350, o pagrindinis iššūkis šiuo metu yra pertvarkyti tvarkaraščius, suderinti nemokamą maitinimą, transportą.

Anot jo, ukrainiečių yra ne tik rusiškose, bet ir lietuviškose klasėse.

„Stengiamės susitvarkyti dalykus, kad jie jaustųsi dar geriau, patogiau, taip pat kad lietuvių kalbos pamokose jie būtų atskirai, kaip pradedantys mokytis kalbą (....). Mūsų mokykla – tarptautinė, nes yra ne tik pabėgėlių iš Ukrainos, bet ir iš Afganistano, mokosi trisdešimties skirtingų tautybių vaikų, yra iš Irano, Venesuelos, Filipinų, Rumunijos, yra milžiniška tolerancija, mokytojų suvokimas“, – kalbėjo E. Griškevičius.

Jis, kaip ir kiti kolegos, pastebėjo, kad ukrainiečiams kol kas kyla problemų rašyti rusiškai, tačiau kartu jie atranda, jog ir lietuvių bei ukrainiečių kalbos turi kai kurių bendrų žodžių, stengiasi po truputį mokytis lietuviškai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, bus siekiama sudaryti galimybes ukrainiečių vaikams mokytis savo kalbos, tą daryti galės iš Ukrainos atvykstantys pedagogai, dalis jų darbą galės pradėti jau artimiausiu metu. Dalis pedagogų jau dirba mokytojų padėjėjais. Atvykusius mokinius ir studentus priima ir mūsų profesinės bei aukštosios mokyklos.

Ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį taip pat teigė, kad ukrainiečių abiturientams bus sudaromos kelios alternatyvos užbaigti mokyklą, tarp variantų numatyta ir nuotoliniai egzaminai pagal Ukrainos švietimo sistemą, ir egzaminai Lietuvoje, išversti į ukrainiečių kalbą, jiems brandos atestatui nereikėtų ir lietuvių kalbos valstybinio egzamino.