Ukrainiečius moko jau ne vienerius metus
Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje jau iki pastarųjų savaičių įvykių mokėsi 79 ukrainiečių vaikai, namus palikę dar 2014-aisiais, kai Rusija okupavo Krymą. Šiuo metu mokykla priima dar keliasdešimt nuo karo bėgančių mažųjų ukrainiečių.
„Ketvirtadienį ir penktadienį priėmėme dar 30 prašymų. Eilė į raštinę dabar yra labai ilga, visą dieną dirbame su prašymais, skirstome, kas į kokias klases keliaus. Gal jau šiandien bus ir 60 vaikų, priimtų per tris dienas“, – pasakojo gimnazijos vadovas Erikas Griškevičius.
Jis teigė, kad šiai mokyklai dirbti su užsieniečiais, ypač rusakalbiais – ne naujiena, tačiau tam tikrų iššūkių kilti gali.
„Ugdymo prasme mums nėra naujovė ugdyti atvykusius rusakalbius vaikus – sistema daugiau mažiau jau atidirbta, tik tiek, kad gali pasireikšti lietuvių kalbos mokytojų trūkumas. Kai klasėse yra 15 vaikų, tai nesidalina, o kai 20, jau reikia dalinti, o mokytojai dirba padidintu krūviu. Šiuo atveju lietuvių kalbos mokytojų turbūt turėsime stygių. Bet nuo rugsėjo, manau, dirbsime visu pajėgumu. Labai gerai, kad turime padėjėjų, jie įneš didelį indėlį“, – portalui lrytas.lt sakė E.Griškevičius.
A.Puškino gimnazijoje mokosi ne tik rusakalbiai, tačiau ir iš tolimiausių pasaulio kampų atvykę vaikai, o nemažai ukrainiečių šią mokyklą pradėjo lankyti ir po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2014-aisiais.
„Tikrai turime sąsajų – ukrainiečių ir rusų kalbos labai panašios, tai susitarsime lengviau. Su afganistaniečiais ar vaikais iš Venesuelos mums sunkiau, jie mokosi išlyginamosiose klasėse. Bėda dar yra vaikai, kuriems yra 17–18 metų. Integruoti juos nesudėtinga, bet lietuviškai išmokyti taip, kad jie išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, jau sudėtinga. Tai tikiuosi, kad šitoje vietoje Lietuvos Vyriausybė priims tinkamus sprendimus jų integracijos palengvinimui.
Mes dirbame su atvykusiais į Kauną jau daug metų. Šiuo metu turime ne tik rusakalbių, bet ir vaikų iš Afganistano, Meksikos, Kolumbijos, Rumunijos. Iki šiol turėjome 79 ukrainiečius po 2014 metų Krymo atėmimo ir karo Donbase. Anksčiau, dar iki covid pandemijos, sakydavome, kad, jeigu per savaitę nei vienas ukrainietis neatvažiuoja, tai kažkas negerai. Per pandemiją judėjimas buvo sustojęs“, – aiškino A.Puškino gimnazijos vadovas.
Ketvirtadienį ir penktadienį atvykę mažieji ukrainiečiai pamokas pradės lankyti jau antradienį, su jais dirbs ir socialiniai pedagogai.
„Turime socialinę pedagogę ir psichologę, pagalbos specialistės turės susitikti su visais vaikais, aš ir pats su kiekviena šeima asmeniškai pasikalbu, stengiamės padėti.
Suprantama, kad yra nerimas – nauja vieta, nauja mokykla, bet manau, kad ir tie vaikai ukrainiečiai, kurie jau čia mokosi, padrąsins, padės, sukūrėme mentoriavimo sistemą, kai vaikui priskiriamas klasiokas, kuris padeda adaptuotis. Turime ir dvi ukrainietes mokytojas“, – teigė E.Griškevičius.
Jis pažymėjo, kad yra ir tokių vaikų, kurie atvyko į Lietuvą be savo tėvų.
„Yra atvejis, kai moteris atsivežė savo vaiką ir dar pasiėmė su savimi ne savo vaikus, bet priimame visus, o paskui jau matysime, kaip ta situacija klostysis“, – kalbėjo Kauno A.Puškino gimnazijos direktorius, pridurdamas, kad mokykla ketina įdarbinti ir čia atvykusius ukrainiečius mokytojus.
Tėvams sunku net kalbėti
Keturi nuo karo pabėgę moksleiviai jau pasiekė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją. Šios mokyklos vadovo Rimanto Remeikos teigimu, praėjusią savaitę į sostinę atvyko ne tik ukrainiečių vaikai, bet ir mokytojai.
„Nuo pirmadienio pas mus jau mokosi 4 vaikai, o nuo antradienio pradeda dirbti ir mokytojos padėjėja iš Ukrainos, kuri turi psichologinį išsilavinimą, ji dirbs kaip pagalbos specialistė“, – portalą lrytas.lt informavo R.Remeika.
Progimnazijos vadovas pažymėjo, kad mokykla ketina priimti ir daugiau nuo karo bėgančių ukrainiečių atžalų.
„Turime berniuką, kuriam tenka bėgti jau antrą kartą – jis bėgo iš Donbaso, Kijevo, tai jam sudėtinga, bet jo brolis yra pirmo kurso studentas, tai mes jį priimsime į mokyklą dirbti kompiuterių specialistu, kai tik jam sueis 18 metų. Planuojame ir daugiau vaikų priimti. Atsiranda pagalbininkų, kurie padeda ir rusiškai, ir angliškai susikalbėti, tai mane džiugina, kad mūsų vaikai labai nuoširdžiai viską priima.
Pirmoji diena, manau, pakankamai pavykusi, esame su pedagogais susitarę, kad pirmosiomis dienomis vaikas galės bet kada išeiti iš pamokos, eiti į meno ar kitus užsiėmimus. Pirmąją karo dieną mes, pedagogai, susirinkome ir pasirengėme planus, kaip dirbti. Norisi kažkuo vaikus užimti, kad jie nebūtų vieni su savimi“, – teigė kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius.
Su užsieniečiais dirbančių Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Balčiūnienė taip pat pasidalijo informacija, kad dėl mokymosi į juos iki šiol kreipėsi maždaug 11 šeimų. Pasak jos, ukrainiečių vaikų Vilniaus lietuvių namuose buvo ir iki šiol.
„Mes ir šiaip turime vaikų ukrainiečių, priimame atvykstančius jų šeimos narius. Dabar formuojame išlyginamąsias klases“, – teigė V.Balčiūnienė.
Vilniaus lietuvių namai, pasak direktoriaus pavaduotojos, nuolat konsultuoja šalies mokytojus, teikia jiems metodinę pagalbą.
„Jau po savaitės pradedame pirmuosius seminarus lietuvių kalbos mokytojams, kurie dirbs su ukrainiečių pabėgėlių vaikais. Netrukus kiekvieną darbo dieną jau vyks ir tiesioginės konsultacijos, mokytojai ir mokyklos galės konsultuotis visais rūpimais klausimais“, – pažymėjo V.Balčiūnienė.
Ji pastebėjo, kad atvykusių šeimų emocinė būklė – itin prasta.
„Būsena sudėtinga, sunki. Mano kabinetą ką tik paliko mama su vaikais – ji net kalbėti negali. Aš nežinau, ar ji suprato, ką aš jai pasakiau dėl vaikų ugdymosi galimybių, nes tiesiog yra sudėtinga suprasti, kas vyksta. Jie kelias paras važiavo, yra pavargę.
Dabar tiesiog svarbiausia suteikti elementarias sąlygas, kad jie galėtų nusiprausti, išsimiegoti, pagalvoti, kaip toliau jų gyvenimas klostysis“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Vilniaus lietuvių namų atstovė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius pirmadienį teigė, kad šiuo metu Lietuvoje mokytis jau pradėjo apie šimtas vaikų, bet skaičiai, pasak jo, „nėra galutiniai“.
Anot jo, Vilniaus lietuvių namai negalėtų priimti visų atvykstančiųjų, ši įstaiga atliks „kompetencijų centro“ vaidmenį, o ugdymo procesu rūpinsis savivaldybės, kuriose pabėgėliai įsikurs.
„Kurios mokyklos priims – pirmiausia, reikia žiūrėti pagal gyvenamąją vietovę. Mums sunku pasakyti, kur nuspręs žmonės gyventi. Dalis jų įsikuria pas gimines ir artimuosius, tai natūralu, kad tuomet ieškos mokyklos kažkur netoliese, ar tai būtų lietuvių mokykla, ar rusų ar lenkų. Pasirinkimas visoks, mes raginame rinktis mokyklas, kuriose mokoma valstybine, lietuvių kalba, tiesiog dėl paprastesnės ir sėkmingesnės integracijos“, – sakė J.Lukošius.
Anot jo, pagal patvirtintą metodiką, paprastai pirmasis pusmetis skiriamas tik lietuvių kalbos mokymuisi, antrasis – Lietuvos istorijai, bet jei moksleivių iš užsienio klasėje nedaug, jie iškart įsilieja į bendrą srautą, mokydamiesi lietuviškai su specialisto konsultacijomis.
