Pagal Vyriausybės jau palaimintą mokyklų tinklo pertvarką, ketinama naikinti jungtines klases, o mažas mokyklas paversti didesniųjų padaliniais. Tai palies ir dalį mažesnių gimnazijų, kurioms teks užverti duris.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, būsima pertvarka orientuota į vaikų ateitį ir garantuos lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.
Bet savivaldybės jau kyla prieš valdžios planus. Kai kurie merai tvirtina, kad ministerija net nemėgino išgirsti jų būgštavimų, nes vaikams iš atokesnių vietovių į didesnes mokyklas žvyrkeliais teks kasdien dardėti dešimtis kilometrų, o į ilgą kelionę leistis naktį.
Būsimi pokyčiai gąsdina ir politikus. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad jei Vyriausybė nesileis į kompromisus, jų gali tekti ieškoti parlamente.
Turi ir savų instrumentų
J.Razma „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad svarstoma Vyriausybės padarytas klaidas taisyti keičiant įstatymą.
Nors politikas mokyklų tinklo pertvarkai neprieštarauja, jam, kaip ir daugeliui savivaldybių, kliūva keli, bet labai svarbūs jos elementai.
Vienas jų – nuo 2024-ųjų gimnazijos privalės išlaikyti ne mažiau kaip dvi baigiamąsias klases, kuriose turės mokytis bent 21 gimnazistas. Dabar minimalus skaičius yra 12.
Dar daugiau nerimo savivaldybėms kelia tai, kad nuo 2026 metų reikalavimai gimnazijoms griežtės ir trečiose jų klasėse jau turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys.
Aistrų kelia ir nustatytas 30 kilometrų atstumas tarp gimnazijų. Išimtys dėl mokinių skaičiaus numatytos tik tuo atveju, jei mokykla viena nuo kitos yra nutolusi didesniu atstumu.
„Kai kuriuose rajonuose po pertvarkos gali likti tik po vieną gimnaziją. Jei išliks dabartiniai reikalavimai, beveik visos jos turės užsidaryti ir, manau, tai per skaudus dalykas.
Pavyzdžiui, vien Plungės rajone gali tekti uždaryti tris gimnazijas – Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose ir Kuliuose. Liktų tik viena gimnazija rajono centre. Aš tokiems pokyčiams nepritariu. Tokią nuomonę raštu išdėsčiau ir Vyriausybei, diskutavome, bet nieko pakeisti nepavyko“, – kalbėjo J.Razma.
Vis dėlto Seimo vicepirmininkas mano, kad parlamentas turi galimybę pakoreguoti Vyriausybės sprendimus, jeigu ji nebandys ieškoti kompromisų.
Klaidas įmanoma ištaisyti?
Tiesa, J.Razma stengėsi nedramatizuoti situacijos ir pabrėžė, kad savivaldybes gąsdinanti tvarka įsigalios tik po kelerių metų, todėl daug ką esą dar įmanoma ištaisyti.
„Kai kuriais atvejais mažų miestelių gimnazijos pagal pasiektus rezultatus yra netgi tarp lyderių. Tikrai nebūtinai ugdymo kokybė jose yra žemesnio lygio.
Kita vertus, gabūs mažų gyvenviečių vaikai ir šiuo metu galbūt renkasi ne vietos, o rajonų centruose esančias didesnes mokymosi įstaigas. Man atrodo, tėvai galėtų patys rinktis.
Jei kas nors siekia pačios aukščiausios kokybės, gali vaikus leisti į gimnazijas rajono centre.
Bet turbūt yra tėvų ir vaikų, kurie sau kelia kuklesnius reikalavimus, gal jie planuoja studijuoti kolegijose. Tai kam juos versti palikti bendruomenes ir kasdien keliauti tuos keliasdešimt kilometrų?“ – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas.
Šiaušiasi ir partneriai
Švietimo, mokslo ir sporto ministrę dėl mokyklų tinklo pertvarkos prie sienos remia ir valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija. Ji penktadienį susitiko su J.Šiugždiniene.
Tiesa, prieš susitikimą kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mėgino vėsinti aistras: „Tai ne koks nors kontrolinis šūvis, bet yra noras pasikalbėti.“
Tuo metu Plungės meras Audrius Klišonis buvo nusiteikęs ypač karingai. Liberalas juokavo, kad Žemaitija esą visais laikais gelbėdavo Lietuvą ir šią misiją žemaičiai nusiteikę tęsti priešindamiesi mokyklų tinklo pertvarkai.
Pasak A.Klišonio, Telšių apskrities savivaldybių merai inicijuoja kreipimąsi į kitas savivaldybes ir drauge žada reikalauti atšaukti gimnazijas žudančius reikalavimus: „Neprotinga atsižvelgti tik į matematinius skaičius. Geresnės ugdymo kokybės šia pertvarka tikrai nepasieksime.“
Plungės mero teigimu, įgyvendinus planuojamus reikalavimus daugiau kaip pusėje savivaldybių liks tik po vieną gimnaziją: „Tai reiškia, kad jei dabar rajonuose vaikus iki mokyklos tekdavo vežti dešimt ar daugiau kilometrų, ateityje tie atstumai bus du ar tris kartus didesni.
Ir kaimo vaikas, kuris norės laiku patekti į gimnaziją, turės keltis pusantros ar dviem valandomis anksčiau. Po pamokų jam dar teks grįžti namo, ir kasdien iš to jauno žmogaus gyvenimo pavogsime po tris ar daugiau valandų.“
Be to, anot rajono vadovo, iš vaikų bus atimta galimybė lankyti muzikos mokyklą, apribota neformaliojo ugdymo veikla: „Moksleiviai netgi namų darbų neturės kada ruošti, nes visą laiką važinės. Taip užprogramuojama dar didesnė atskirtis, o miesteliai dirbtinai paverčiami didžiasaliais.“
Reikalauja išimties
Praėjusiais metais Plungės rajone dėl vaikų trūkumo jau buvo panaikinta Platelių gimnazija.
„Miesteliai po truputį nyksta ir, kai nėra vaikų, mes nesispardome ir padarome reikiamus sprendimus. Bet kodėl reikia dirbtinai naikinti dar gyvybingas gimnazijas ar miestelius? Mūsų rajone mokyklų tinklas buvo vertinamas kaip vienas geriausiai sutvarkytų, bet po šios pertvarkos iš jo nieko neliks“, – kalbėjo A.Klišonis.
Tiesa, meras pusiau juokais kalbėjo, kad nenuleis rankų ir sieks pasinaudoti išimtimis, kurios būsimų reikalavimų leidžia netaikyti tautinių mažumų ir privačioms mokykloms.
„Jei Vyriausybė nepakeis nutarimo, mums yra du galimi sprendimai: paskelbti žemaičius tautine mažuma arba pulti ant kelių prieš Austėją Landsbergienę, kad ji kaimiškose gimnazijose atidarytų savo mokyklas. Galbūt taip pavyktų jas išsaugoti.
O, kalbant rimtai, situacija tampa jau nejuokinga.
Pagal naujus ministerijos reikalavimus neliktų net Varnių gimnazijos Telšių rajone, nes, dabartiniais skaičiavimais, į trečią gimnazijos klasę 2026 metais ten turėtų ateiti 30 vaikų ir šio skaičiaus bus per mažai“, – dėstė Plungės rajono vadovas.
Vilnius nežino realybės
Dėl netrukus duris turėsiančių užverti gimnazijų bruzda ne vien Žemaitija.
Panašūs rūpesčiai neduoda ramybės ir Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui. Uždarius Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnaziją šios savivaldybės moksleiviams gali tekti 17 kilometrų važiuoti mokytis arba į Pagėgius, arba į Tauragę.
Negana to, Vilkyškiuose gimnaziją lanko ir labiausiai nuo savivaldybės centro nutolusio Kriokiškio miestelio vaikai, jiems susidarytų 40 kilometrų atstumas.
„Gimnazijoms iškeltus reikalavimus galima pavadinti kaimų ir mažų bendruomenių genocidu. Jeigu neliks mokyklos, išnyks ir miesteliai. Dabar Vilkyškių gimnazijos paskutinėje klasėje mokosi 12 vaikų, bet iš kur paimti 31, nežinau.
Sėdint Vilniuje paprasta planuoti pokyčius, kurie skamba gražiai. Bet gal kas nors iš ministerijos galėtų bent atvažiuoti ir savo akimis pamatyti, kaip ir kokiais keliais tie vaikai keliauja į mokyklas, kada grįžta namo.
Ministerijose sėdintys žmonės turbūt nežino, kas darosi kaimuose. Jie tikriausiai visiškai nesuvokia realybės ir mūsų negirdi“, – piktinosi V.Bendaravičius.
Politikai – nesukalbami
Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės teigimu, į kai kurias jų pastabas ir pasiūlymus ministerija įsiklausė, bet dėl gimnazistų skaičiaus ir 30 kilometrų atstumo tarp gimnazijų ministerija buvo nesukalbama.
„Kai kurios savivaldybės nerimauja, kad rajonuose liks po vieną mokyklą, kad vaikus vežioti bus toli, o švietimo kokybė nuo to labai nepagerės. Be to, mokyklų uždarymas sukelia ir kitų problemų – niekas nenori apsigyventi tose vietovėse.
Nors ministerijos vadovybė kalba, kad jai rūpi vaikų ateitis, o ne pastatai, problemos yra didesnės. Juk uždarius mokyklas be darbo liks ir dalis mokytojų.
Be to, neįrodyta, kad mažesnėse mokyklose prastesnė mokymo kokybė. Kita vertus, net jei koks nors skirtumas ir yra, ar jis išties atsveria tuos nepatogumus, su kuriais mokiniai susidurs kasdien keliaudami tokius atstumus ar likę be būrelių?
Asociacija bandė į tai atkreipti Vyriausybės dėmesį, bet į tai nebuvo įsiklausyta“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Ministrė baisumų nemato
Vakar vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime su J.Šiugždiniene taip pat paaiškėjo, kad pavojaus varpais skambina ir Trakų, Varėnos rajonai, kuriuose bus uždaryta net po kelias gimnazijas.
Trakų meras Andrius Šatevičius nerimavo, kad rajono valdžia turbūt neišvengs protestų. Bet ministrė ramino, kad jau netrukus ji arba kas nors iš jos komandos atvyks į savivaldybes ir žmonėms paaiškins būsimus neišvengiamus pokyčius.
Kodėl to nebuvo daroma iki šiol, ministerijos vadovė politikams nepaaiškino.
Be to, J.Šiugždinienė pabrėžė, kad daugelis rajonų pertvarkai yra pasiruošę ir neturi tokių problemų, kokias kelia Žemaitija: „Man dėl to liūdna. Mes esame suplanavę žygį ir į Žemaitiją, kad žemaičiams nereikėtų pasiskelbti tautine mažuma. Mes nematome tokių baisiai neišsprendžiamų problemų, dėl kurių reikėtų gulti kryžiumi.“
Ministrė nesutiko, kad kelti problemas dėl kelionių yra sąžininga. Anot J.Šiugždinienės, gimnazistai yra ne vaikai, o suaugę žmonės ir jiems esą nėra neįveikiamų atstumų, jie tikrai gali pajudėti. Konservatorė paminėjo, kad Suomijos moksleiviai iki mokyklos kartais keliauja po 2–3 valandas.
Ministerijos vadovė taip pat aiškino, kad pertvarka būtina, nes mokiniai ir jų tėvai nori gauti kokybišką ugdymą, kuris dabar užtikrinamas ne visur: „Negalime toliau tęsti mokyklų agonijos.“
Anot J.Šiugždinienės, pagal klasių dydį Lietuva, išskyrus Vilnių ir kitus didžiuosius miestus, smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių vidurkio.
Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai neatsakė, ar buvo atlikti kokie nors skaičiavimai, kiek moksleivių gali apskritai mesti mokslus, jei į artimiausią gimnaziją jiems teks kasdien keliauti keliasdešimt kilometrų.
