Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės vadovė Žydronė Kolevinskienė.
Suteiks laisvės mokytojams
Ž.Kolevinskienė aiškino, kad lapkričio pabaigoje darbą pradėjusi naujoji programos grupė atėjo su labai aiškiai ištransliuota mokytojų žinia.
„Lietuvių kalbos ir literatūros, ypač literatūrinės dalies, programos yra perkrautos. Iš tikrųjų yra labai daug privalomų kūrinių, mokytojai neturi laiko ir galimybės analizuoti, atidžiai skaityti, todėl atnaujindami programą mes pirmiausiai orientavomės į tą labai aiškiai mums siunčiamą žinią – sumažinti privalomų kūrinių kiekį, ir, kita vertus, atverti mokytojams galimybę rinktis, nenurodant nagrinėjimo aspektu, taip, kaip yra dabar galiojančiose programose“, – aiškino Ž.Kolevinskienė.
Ką duos pokyčiai? Pasak specialistės, tai leistų iš naujo patirti skaitymo malonumą, neskubėti skaitant, taip pat tai leistų pačiam mokytojui pasirinkti, kuriuos autorius ir kuriuos kūrinius jis aptars su viena ar kita klase, kokie kūriniai yra aktualūs vienoje mokyklos bendruomenėje, o kurie gali būti aktualesni kitoje.
„Mūsų programos rengėjų grupė bendradarbiauja ir kalbasi su Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vertinimo grupe, kuri kaip tik rengia ir darbuojasi prie naujo vertinimo modelio, į kurį įeis ir planuojami pokyčiai brandos egzamine.
Jeigu literatūros programa būtų laisvoji, atrišanti mokytojų rankas ir be baigtinių sąrašų, o egzaminas ir rašinys liktų toks, koks buvo ir yra dabar, tai žinoma, kad tie pokyčiai būtų negalimi. Darbai vyksta paraleliai, deriname, tariamės, ir labai tikimės, kad keisis ir egzaminas“, – tvirtino Ž.Kolevinskienė.
Paklausta, ar nauja tvarka neapkraus pačių mokytojų, kurių krūvis ir taip didelis, ji aiškino, kad pedagogai galės sėkmingai dirbti vadovaudamiesi tik pateiktomis rekomendacijomis.
„Mes atrišame rankas tiems, kurie nori kalbėti ir diskutuoti kartu, įtraukiant ne programinius kūrinius. Bet kuriuo atveju mes nurodysime ir tam tikrus rekomenduojamus, siūlomus prie konkrečios tematikos, kokius autorius ir kūrinius programos rengėjai matytų.
Tie, kurie bijotų apkrovimo, jie gali rinktis tik iš mūsų siūlomų, bet toliau mes sakome, kad ir kiti paties mokytojo pasirinkti kūriniai – tai mūsų siūlomas sąrašas yra orientacinis ir nėra baigtinis. Vieniems galbūt užteks to, ką mes pasiūlysime, o kiti gali rinktis visai kitus kūrinius, visai kitus autorius – tuos, kurie tiks konkrečiai temai“, – dėstė lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės vadovė.
Specialistė taip pat yra išsakiusi kritikos, kad literatūros mokymo procese yra per mažai medijų naudojimo.
„Mes niekaip negalime neigti, kad šiandieninis vaikas, šiandieninis moksleivis gyvena itin medialiame pasaulyje. Pati literatūra yra kaip tam tikra medijos rūšis, bet tikrai skaitant literatūros kūrinį puikiausiai gali tikti ir inscenizacija, ir ekranizacija.
Beje, net yra ir tam tikros Europos Sąjungos rekomendacijos, kad moksleiviai galėtų atpažinti tam tikras manipuliacijas, galėtų kritiškai mąstyti apskritai tame virtualiame pasaulyje. Tai irgi yra svarbu, esame tai įrašę į programos aprašą, į preambulę prie uždavinių“, – teigė Ž.Kolevinskienė.
Teigia, kad „branduolinių“ autorių turi būti
Kokie rašytojai dings iš privalomų autorių sąrašo, ji kol kas neatskleidė.
„Jeigu mes kalbame, kad programa yra atvira, tai turbūt mokytojas pats nuspręs, kuriuos jis skaitys ar neskaitys vienoje ar kitoje temoje. Kadangi darbo grupė darbuojasi, programos projektas bus paskelbtas vasario mėnesio viduryje, tada bus aiški koncepcija. <...> Bet daugiau yra pasirinkimų, nei išmetimų“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak jos, pasitelkus tam tikrus metodus ar skaitymo strategijas moksleivius galima sudominti „net ir pačiu nuobodžiausiu rašytoju“, o savo „branduolinius“ autorius turi turėti visos valstybės.
„Dauguma Vakarų Europos šalių ir turbūt dauguma pasaulio šalių visgi turi kanoninius, branduolinius autorius, tam tikrus klasikus, kurie yra privalomi mokyklinėje programoje. Tai, kad jų yra kartais per daug ir norėtųsi mažinti, yra kitas klausimas.
Bet tikrai tam tikri kanoniniai branduolio autoriai turi būti, nes kaip kitaip mes atpažinsime mūsų tautos istoriją, Lietuvos literatūros, raštijos istoriją?“, – svarstė Ž.Kolevinskienė.
Lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad lietuvių kalbos ir literatūros programos projekte pasiūlyta viduriniame ugdyme keturis užsienio autorius perkelti iš privalomo į rekomenduojamą sąrašą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tuomet teigė, kad neįtraukti į programą privalomų užsienio autorių kūrinių yra „visiškai nepriimtina“. Šią programą rengusios darbo grupės vadovės Zitos Nauckūnaitės paprašyta pasitraukti iš pareigų.
Po kritikos lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupę papildė penki nauji ekspertai, paskirta nauja grupės vadovė – ja tapo literatūrologė Ž.Kolevinskienė.
