Tuo metu švietimo sektoriaus atstovas Egidijus Milešinas įsitikinęs, kad apie privalomą vakcinaciją mokytojams būtų galima pradėti svarstyti tik jau įvertinus, kokią įtaką šio sektoriaus imunizacijai turės ankstesni Vyriausybės sprendimai dėl mokamo testavimo.
Anot jo, dar nepasiskiepiję švietimo darbuotojai jau juda vakcinacijos linkme, visgi, E.Milešinas neatmeta, jog dalis darbuotojų dėl savo įsitikinimų švietimo sektorių gali palikti.
Nauja tvarka
SAM trečiadienį atsitraukė nuo ankstesnės pozicijos privalomus skiepus įteisinti kariams ir mokytojams – į Seimą keliauja pasiūlymas su privalomais skiepais tik medicinos ir globos įstaigų darbuotojams.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad tai – logiškas sprendimas.
„Prieš priimant sprendimus apie privalomą vakcinaciją švietimo darbuotojams, pirmiausia turėtų būti įvertinta, kas pasikeitė po to, kai gruodžio 1 dieną įsigaliojo įstatymas, jog nesiskiepiję darbuotojai turi testuotis už savo pinigus.
Ir po to – kaip pasikeis situacija po antradienį įsigaliojusio įstatymo, kad ir trečio skiepo neturintys mokytojai, kurie neturi antikūnų, praėjus tam tikram laikui, turės testuotis už savo pinigus.
Įvertinus šiuos du dalykus, kaip pasikeitė situacija, tada jau būtų galima svarstyti apie tai, ar būtina ta privaloma vakcinacija, ar ne“, – įsitikinęs E.Milešinas.
Profesinės sąjungos vadovas priminė naujausią įstatymo pakeitimą, jog švietimo darbuotojai, nepasiskiepiję trečiąją doze ir nuo antros dozės praėjus daugiau kaip 210 dienų, lygiai taip pat, kaip ir nepasiskiepiję darbuotojai, kas 7 – 10 dienų turės profilaktiškai testuotis savo lėšomis.
„Pirmiausiai reikia įvertinti, kaip šie du teisės aktų pakeitimai keičia situaciją. Nes mes turime duomenų, kad po truputį judama ta linkme, kad darbuotojai nenori mokėti už tai, kad jie eina į darbą – už savo testus, ir apsisprendžia vakcinuotis“, – pabrėžė jis.
Sektoriaus griūties neprognozuoja
Visgi, E.Milešino teigimu, nepasiskiepiję sektoriaus darbuotojai nėra didelio masto problema, mat, Statistikos departamento duomenimis, apie 95 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų yra įgiję imunitetą. Anot profsąjungos pirmininko, 5 proc. darbuotojų – nėra toks skaičius, kuris lemtų švietimo sistemos griūtį ar rimtus pokyčius, Vyriausybei priėmus vienokį ar kitokį sprendimą.
„Realiai tai nedidelė darbuotojų dalis, o ir jie po truputį juda vakcinacijos linkme. Bet tikriausiai atsiras ir tokių darbuotojų, kurie dėl savo įsitikinimų paliks švietimo sektorių“, – pastebėjo jis.
Kaip pabrėžia E.Milešinas, penki procentai nepasiskiepijusių švietimo sektoriaus darbuotojų – ne tik mokytojai, bet ir aptarnaujantis personalas.
„Tikrai nemanyčiau, kad būtų didelis sukrėtimas švietimo sektoriui, jei tam tikra darbuotojų dalis paliks švietimo sektorių. Ir iš tų penkių procentų, kurie nėra vakcinuoti, pasikartosiu – einama apsiprendimo vakcinuotis linkme.
Tad kaip ilgai darbuotojai testuosis už savo lėšas ir kada jau ateis ta diena, kada darbuotojai apsispręs palikti švietimo sektorių, tai matysime ateityje“, – kalbėjo E.Milešinas.
Testavimo nauda
Švietimo bendruomenės atstovas įsitikinęs, kad, norint iš tiesų valdyti koronaviruso situaciją ugdymo įstaigose, vakcinuoti turėtų būti ne tik šio sektoriaus darbuotojai.
„Tikrai švietimo sektorius neturėtų būti išskirtinis tam, kad tik darbuotojai pasiskiepytų. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kalbama apie mediciną, globą ir slaugą, tai yra sudėtingesnė situacija, nes ten pacientai.
O švietimo sektorius yra tikrai didelis – jame ne tik darbuotojai, bet ir mokiniai, mokinių tėvai. Jei sprendžiame tik vieną dalį viso švietimo sektoriaus – kalbame tik apie darbuotojus, tai reikėtų kalbėti apie visus bendrai – apie visą švietimo bendruomenę“, – akcentavo jis.
E.Milešinas atkreipia dėmesį, kad prie vakcinacijos būtina kalbėti apie profilaktinį testavimą.
„Norint valdyti židinius, kurie atsiranda švietimo įstaigose, reikia kalbėti apie privalomą visos švietimo bendruomenės testavimą antigenų greitaisiais testais – tiek darbuotojų, tiek mokinių“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu vertindamas, ar dėl omikron atmainos pandeminė situacija ugdymo įstaigose tapo sudėtingesnė, E.Mlinešinas teigė, kad atmainos poveikis pasimatys tik vaikams grįžus po atostogų.
„Kadangi dabar yra mokinių atostogos, tai sustojo švietimo sektoriaus veikla, darbas. Apie tai, kokią įtaką omikron atmaina galėtų padaryti pamatysime, kai grįš didžioji dalis mokinių į mokyklas po sausio 10 dienos – tada bus galima įvertinti, ar yra kokie pokyčiai, ar ne“, – pastebėjo jis.
