Paklausos augimas nesustoja
Papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ komunikacijos vadovė ir korepetitorė Kristina Mačulska portalui lrytas.lt aiškino, kad korepetitorių paklausa vis dar nemažėja, o nuo rugsėjo pas specialistus sugūžėjo ir gyvo mokymosi išsiilgę pradinukai.
„Korepetitorių paslaugų paklausa vis auga ir auga. Manome, kad toks stabilus augimas gali būti susijęs ir su tuo, kad vėl galime vesti gyvas pamokas, pritraukiame ir tuos mokinius, kurie nenorėjo ilgą laiką mokytis virtualiai – pavyzdžiui, pradinukus. Kai rengiame gyvas pamokas, ateina ir tų mokinukų, kurie pagaliau išlaukė to gyvo mokymosi“, – komentavo K.Mačulska.
Nors prie nuotolinio ugdymo vaikai pripratę, pasak jos, didžioji dalis moksleivių renkasi gyvas korepetitorių pamokas.
„Fiksavome, kad 65 procentai norėjo mokytis gyvai, o 35 procentai – nuotoliniu būdu. Tai buvome šiek tiek nustebę, galvojome, kad nuotoliniu būdu norės mokytis mažiau. Bet matome, kad nemaža dalis mokinių jau tiesiog priprato“, – svarstė „Alfa klasės“ atstovė.
Mokinių gausa nesiskundžia ir korepetitorių įmonės „Pasimokome.lt“ vykdomoji direktorė Neringa Lukšaitė.
„Kai ribojimai leido, grąžinome dalį užsiėmimų į mūsų patalpas. Nuo pirmo karantino iki šios dienos praktiškai 80 proc. mokinių mokosi ir nori mokytis tik nuotoliniu būdu, likę renkasi kontaktines pamokas. Mes džiaugiamės, kad nuotoliniu būdu darbas yra organizuojamas paprasčiau, mokiniai ir tėvai priprato prie šio būdo ir supranta jo privalumus.
Jau 2021 m. kovo, balandžio mėnesiais mūsų mokinių praktiškai padvigubėjo, o apyvarta lyginant 2020 m. kovo mėnesį ir 2021 m. kovo mėnesį, pakilo 50 procentų. Pagal dabar matomą situaciją, prognozes ir tendencijas, manome, kad pesimistiškiausiu scenarijumi 2022 m. kovą mokinių skaičius bus bent 25 procentais didesnis nei pernai kovo mėnesį. Tad taip, korepetitorių paklausa, manau, auga nuolat ir augs vis labiau“, – aiškino N.Lukšaitė.
Daugiausiai rūpesčių kelia matematika
K.Mačulskos teigimu, labiausiai pagilinti žinias ar išsitaisyti spragas nori brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai, papildomos specialistų pagalbos nori ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) laukiantys dešimtokai. Taip pat, pasak jos, sulaukiama nemažai aštuntokų bei devintokų.
„Aštuntokai nori ruoštis į gimnazijas, o į jas jau atėjusių devintokų pažymiai nukrenta, tad šie ateina jų pasikelti. Galima sakyti, kad dominuoja gimnazistai“, – dėstė „Alfa klasės“ specialistė.
Pasak K.Mačulskos, labiausiai moksleiviai nori patobulinti matematikos įgūdžius.
„Matematika yra visiškai nenukonkuruojama – šių metų duomenimis, 40 procentų visų pas mus vykstančių pamokų yra matematikos, antroje vietoje yra lietuvių kalba, trečioje – anglų“, – vardijo ji.
N.Lukšaitė pridūrė, kad pas korepetitorius moksleiviai keliauja ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, inovatyvumo.
„Iš tėvų girdime, jog švietimo sistema nespėja eiti kartu su pokyčiais visuomenėje. Vaikai keičiasi, keičiasi būdai, kurie veikia, norint juos sudominti ir įtraukti. Tad korepetitorių įmonės, skirdamos daug daugiau individualaus dėmesio, gali sau leisti labiau prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių, asmenybės, ir surasti tuos būdus, kurie iš tikrųjų veikia ir padeda.
Mes patys naudojame įvairias technologijas, virtualias lentas ir IT sprendimus, kad vaizdžiau ir patraukliau perteiktumėme informaciją. Kiek girdime, dažnos problemos kyla ir dėl to, kad mokiniai pamokos metu nespėja įsisavinti informacijos dėl per didelio tempo, per didelio mokinių kiekio arba dėl to, kad nedrįsta klausti to, kas neaišku“, – pastebėjo „Pasimokome.lt“ vykdomoji direktorė.
„Alfa klasės“ atstovė K.Mačulska teigė, kad šiemet taip pat nežymiai pakėlė ir korepetitorių paslaugų kainas.
„Akademinės valandos kaina pakilo 2 eurais. Bet mes nekeliame kainų kasmet – per mūsų gyvavimo istoriją tai buvo antras kainų pakėlimas“, – pažymėjo K.Mačulska.
Regionuose gyvenantys vaikai pamažu vejasi didmiesčius
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė neseniai surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog šiemet pastebima išryškėjusi tendencija – karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausių gimnazijų pagal dalykus 10-tuką ir 50-tuką, nes geresnius rezultatus parodė rajonų mokyklos. Tai, pasak jos, lėmė korepetitorių paslaugų prieinamumas.
„Pateko nemažai ir regionų mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausiųjų 100-tuke, bet tikrai ne 50-tuke. Galima kelti klausimą, kas tai lėmė? Mūsų galva, tai lėmė korepetitoriai.
Jei iki pandemijos, kaip rodo Valstybės kontrolės tyrimai, 40 proc. daugiausiai didmiesčių vyresniųjų klasių abiturientų turėdavo korepetitorius, tai per karantiną ir nuotolinį mokymą, kai korepetitoriavimas persikėlė į nuotolį, regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai, taip pat universitetų dėstytojai, universitetų profesoriai ir docentai.
Vidutinio sluoksnio ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos regionuose irgi samdė korepetitorius lygiai taip pat, kaip ir didmiesčiuose korepetitoriai yra populiarūs“, – aiškino J.Kučinskaitė.
Pasak žurnalistės, regionų ir mažų miestelių mokyklų vadovai komentavo, kad pagerėjusius jų abiturientų rezultatus pagal atskirus dalykus lėmė ir tie specialistai, kurių paslaugas apmokėjo švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – įvairios dalykininkų asociacijos, kurios praėjusių metų abiturientams teikė konsultacijas.
„Taip pat universitetų ir atskirų kolegijų atstovai irgi rengė abiturientams konsultacijas, o kai kuriose savivaldybėse, tarkime, Kelmės rajone, kadangi 2020 metais buvo didžiulis procentas mokinių, neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino, tai pati savivaldybė papildomai inicijavo korepetitorių ir skirtingų universitetų dėstytojų paskaitas“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J.Kučinskaitė.
„Alfa klasės“ atstovė K.Mačulska savo ruožtu kalbėjo, jog, kai prasidėjo pandemija ir visi privalėjo išbandyti nuotolinį mokymą, regionų gyventojai suprato, kad gali kreiptis į didžiųjų miestų korepetitorius.
„Anksčiau visi galvodavo, kad korepetitorių mokyklos yra tik Vilniuje ir Kaune, bet dabar mes jau tikrai padedame moksleiviams visoje Lietuvoje, pas mus labai aktyviai pamokas lanko mokiniai iš Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio“, – teigė ji.
Tam pritarė ir įmonės „Pasimokome.lt“ vykdomoji direktorė.
„Nuotolinis mokymas atvėrė duris gauti specialistų pagalbą ne tik didžiųjų miestų mokiniams, bet ir mažesnių miestų mokiniams. Tas pats ir su korepetitoriais – prie mūsų komandos vis labiau jungiasi dirbti nuotoliniu būdu mokytojai iš mažųjų miestų, kurie neturi korepetitorių mokyklų savo miestuose“, – teigė N.Lukšaitė.
K.Mačulskos manymu, regionuose gyvenančių vaikų mokymosi spragos gana panašios.
„Ar tai didmiesčio vaikas, ar regiono vaikas – jei kažko nesupranta, tai dažniausiai tų pačių esminių principų“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas aiškino, kad Lietuvoje daugėja regionų, kuriuose gyvenantiems jaunuoliams prestižinės studijos tampa nebeprieinamos.
„Tai yra drama – Lietuvoje vis daugėja savivaldybių, iš kurių nei vienas jaunuolis neįstoja nei į mediciną, nei į odontologiją, nei į orlaivių valdymą. Aš turiu omenyje valstybės finansuojamas vietas. Tai drama tiems regionams ir toms šeimoms“, – teigė G.Sarafinas.
Pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, regionuose gyvenantys vaikai jau nebepajėgia konkuruoti du didmiesčių vaikais.
„Didmiesčių vaikai gauna geriausias mokyklas, tėvai samdo daugiausiai korepetitorių. Būtent didmiesčiuose samdoma daugiausiai korepetitorių: 45 procentai gimnazistų didmiesčiuose gauna korepetitorių paslaugas, regionuose – žymiai mažiau“, – pažymėjo jis.
Siūlo ir alternatyvų
„Alfa klasės“ komunikacijos vadovė ir korepetitorė pažymėjo, jog nuotolinis mokymasis šiek tiek priartino mažus miestus prie didmiesčių, tačiau dar nepakankamai.
„Bendra tendencija nėra labai džiuginanti. Regionų pasiekimai yra ženkliai mažesni už didmiesčių. Jeigu mes kalbame apie geografinį prieinamumą, tai mes jį truputėlį pagerinome. Bet jei kalbame apie finansinį prieinamumą, manau, kad vis dar ne visi regionų gyventojai gali pasirinkti tokias korepetitorių paslaugas, kokias gali įpirkti didmiesčių gyventojai. Šitos problemos tikriausiai mes dar nesame įveikę“, – svarstė K.Mačulska.
Jos teigimu, iniciatyvos galėtų imtis ir pačios savivaldybės, tačiau alternatyvų pasiekti geresnių mokymosi rezultatų esą yra ne viena.
„Čia reikia politinių sprendimų, kad savivaldybės lygmeniu galėtų būti skiriamos lėšos korepetitorių paslaugoms finansuoti. Aišku, yra ir kitas dalykas, kad galbūt regionų gyventojai tiesiog nežino, kad egzistuoja ir pigesnių alternatyvų. Labai dažnai įsivaizduojama, kad jei einu pas korepetitorių, tai einu vienas, į namus, bet egzistuoja ir grupinės pamokos, kurios yra daugiau nei dvigubai pigesnės.
Galbūt tuose regionuose reikia paskleisti žinią, kad galima surinkti, pavyzdžiui, penkių vaikų grupelę, ir prisijungti į pamoką ir mokėti 8 eurus, kas jau tikrai nėra tokia gigantiška suma. Tai manau, yra du keliai – politiniai veiksmai savivaldybės lygmeniu ir regionų informavimas“, – aiškino K.Mačulska, pridūrusi, jog žinią apie save galėtų plačiau paskleisti ir patys korepetitoriai ar juos kuruojančios įmonės.
„Pasimokome“ atstovė N.Lukšaitė savo ruožtu pabrėžė, kad regionų vaikams įmonė netgi taiko mažesnes paslaugų kainas. Jos teigimu, padėti vaikams galėtų ir vyresniųjų klasių moksleiviai ar savanoriai.
„Mes savo klientams, kurie yra ne iš didžiųjų Lietuvos miestų, siūlome ženkliai mažesnę kainą nei besimokantiems Vilniuje, nes suprantame, kad pragyvenimo lygis mažuosiuose miestuose yra visiškai kitoks, nei, pavyzdžiui, sostinėje. O nuotolinis mokslas leidžia vaikams iš visos Lietuvos dalyvauti pamokose, pakanka turėti kompiuterį ir interneto ryšį, o kur gyveni – nebėra svarbu. Tas pats galioja ir korepetitoriams, norintiems prisijungti prie mūsų komandos – jiems nereikia vykti pas mus, jie gali dirbti iš savo namų, iš bet kurios Lietuvos vietos.
Privatus verslas neturi galimybės teikti paslaugų nemokamai, tačiau gali ieškoti būdų, kaip pasiūlyti priimtinesnę ir įkandamesnę kainą – tą mes ir darome. Manau, kad plačiau skleidžiant savanorystės galimybes, tikrai atsirastų vyresnių klasių mokinių ar studentų, kurie sutiktų padėti nepasiturintiems vaikams, jei tik būtų prieinamas būdas suvesti vienus ir kitus“, – teigė N.Lukšaitė.
