„Tai yra drama – Lietuvoje vis daugėja savivaldybių, iš kurių nei vienas jaunuolis neįstoja nei į mediciną, nei į odontologiją, nei į orlaivių valdymą. Aš turiu omenyje valstybės finansuojamas vietas. Tai drama tiems regionams ir toms šeimoms.
Pavyzdžiui, pernai į mediciną neįstojo nei vienas vaikas iš dešimties savivaldybių: Varėnos, Ignalinos, Kelmės, Vilkaviškio rajonų, net ir iš didelių rajonų – Tauragės, Šalčininkų, Jurbarko, Kėdainių įstojo tik po vieną vaiką į mediciną“, – trečiadienį komentuodamas naujausią švietimo įstaigų ir moksleivių padėtį pabrėžė „Reitingų“ vyr. redaktorius.
Kaip rašoma žurnale „Reitingai“, dar labiau jaunuoliams iš daugumos regionų nepasiekiamos ir valstybės finansuojamos odontologijos studijos. Pernai į jas įstojo 7 abiturientai iš Vilniaus, dar 7 – iš Kauno, po 2 – iš Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, ir po vieną iš kelių kitų savivaldybių. Tiesa, iš 45 šalies savivaldybių įstojusiųjų į šią specialybę nebuvo iš viso.
Pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, regionuose gyvenantys vaikai jau nebepajėgia konkuruoti du didmiesčių vaikais.
„Didmiesčių vaikai gauna geriausias mokyklas, tėvai samdo daugiausiai korepetitorių. 45 procentai gimnazistų didmiesčiuose gauna korepetitorių paslaugas , regionuose – žymiai mažiau.
Pavyzdžiui, Ignalinos rajone pernai buvo 106 abiturientai: daugelis iš jų iš viso niekur nestojo, iš jų į aukštąsias mokyklas įstojo 53. Daugiau įstojo į kolegijas ir dauguma stojo ne į prestižines studijų programas – slauga, kosmetologija, tokios paprastesnės studijos.
Tai, žvelgiant plačiau, matyti tikrai liūdnos tendencijos – Lietuvoje tarp ketvirtadalio aukščiausių pajamų šeimų moksleivių į aukštąsias mokyklas įstojo du trečdaliai, o tarp žemiausių pajamų – 27 proc.“, – teigė G.Sarafinas.
Ignalinos rajono meras savo ruožtu tikino, kad jaunuolių pasirinkimams įtakos daryti negali.
„Na, jaunuoliai laisvi rinktis ir jie renkasi. Ir mes nekritikuojame jų pasirinkimo. Mums tik labai gaila, kad beveik visi jie lieka miestuose ir negrįžta į gimtinę.
Tarkime, mums trūksta daug skirtingų specialistų, pradedant architektu ir baigiant gydytojais, siūlome stipendijas, apmokame studijas, bet jaunuoliai vis tiek negrįžta“, – „Reitingams“ sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas.
Svarstoma, kad tokia situaciją lemia skirtingi moksleivių mokymosi pasiekimai.
„Netgi vertinant vidurkius matyti, kad stojančiųjų vilniečių vidutinis balas artėja prie 7,4 balo, o štai uteniškių nesiekia ir 6,9. O juk už šių vidurkių ir skaičiukų slepiasi jaunų žmonių gyvenimai ir ateities perspektyvos. <...> Tarkime, jaunas žmogus iš Ignalinos ar Švenčionių rajono svajojo apie skandinavistikos ar medicinos studijas, bet jos jam nepasiekiamos.
Ir ne dėl jo kaltės, bet dėl to, kad jis gimė ne didmiestyje, o periferinėje rajoninėje savivaldybėje, kur reikalingų dalykų mokytojų stinga, ir laboratorijų mažai, ir mokyklose labiau įsigalėjusi nesimokymo kultūra“, – rašoma „Reitinguose“.
G.Sarafinas kalbėjo, kad per dešimtmetį daugybė bėdų švietime taip ir liko neišspręstos.
„Mokyklų tinklas – pajudėta labai menkai, mokytojų trūkumas – duobė, ir tebesitęsianti duobė. Mokyklų sąranga – vėl duobė, nes, jei buvo sakoma, kad į gimnazijas pateks tik norintieji ir galintieji ten mokytis, tai šiandien patenka bet kas.
Jei buvo sakoma, kad gimnazijos nekonkuruos su profesinėmis mokyklomis, tai jos konkuruoja gana žiauriai. Jei buvo sakoma, kad pagrindinės mokyklos atras savo vietą švietimo sistemoje, tai jos taip ir neatrado.
Mokytojų kvalifikacijos ir tobulinimo sistema kaip numirė, taip ir neprisikelia. Pasiekimų patikrinimo sistema kaip buvo išklibusi, taip ir tebėra“, – vardijo G.Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus manymu, pokyčiai šioje srityje tiek dėl COVID-19, tiek dėl stagnacijos švietimo sistemoje yra ypač lėti.
„Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius švietimo įstaigų vertinimus – šįkart reitingus diktavo tai, kaip šių mokyklų abiturientams sekasi išlaikyti valstybinius brandos egzaminus bei kokias studijų programas jie linkę pasirinkti.
