Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Elgesys internete neturėtų skirtis nuo realybės
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, kibernetinio saugumo specialistas Marius Laurinaitis aiškino, kad ateityje be technologijų apsieiti bus tiesiog neįmanoma, tad apie saugumą elektroninėje erdvėje kalbėti būtina.
„Ar baiminamės, ar norim, ar nenorim, turime tiesiog įsisavinti ir priimti kaip aksiomą – technologijos bus mūsų gyvenime ir jos užims vis didesnę vietą. Mes to nepakeisime.
Mes privatumo kaip tokią teisę būti paliktiems vieniems irgi turime šiek tiek pamiršti, nes mes neturime to privatumo, jei į rankas pasiimam kažkurį iš įrenginių arba tokį įrenginį nuperkame savo vaikui. Negalime pagrįstai tikėtis, kad gyvendami mieste tarp žmonių ir išėjusių į gatves mūsų niekas neatpažins“, – aiškino M.Laurinaitis.
Jo teigimu, elektroninė erdvė yra reguliuojama pagal tam tikrus principus, kurie veikia ir veiks visada. Vienas svarbiausių – technologinio neutralumo principas.
„Valstybė jokiais teisės aktais negali įtvirtinti vienos vyraujančios technologijos, todėl turime krūvą skirtingų produktų ir sprendimų, krūvą skirtingų įrenginių, kurie apsaugo ir neapsaugo, bet taip jau yra – rinka pati nusprendžia, kas ką naudos. Dėl to vieni perkasi daiktus iš Kinijos, diegiasi smart home aplikacijas, bando pasijungti, stebėti per kamerytes, tuo pačiu nesuvokdami, kur tie duomenys keliauja ir kas juos naudoja“, – pažymėjo specialistas.
Kitas principas, pasak jo, yra funkcinio ekvivalentiškumo principas.
„Jeigu tam tikri teisiniai santykiai fizinėj erdvėj yra reguliuojami, yra priimti standartai ir elgesio taisyklės, tai, jei jie persikelia į elektroninę erdvę, jie turi būti reguliuojami taip pat. <...>
Čia mes iškart sugriauname funkcinio ekvivalentiškumo veikimą paimdami bet kokį pavyzdį: nei vienas iš mokinių ar iš jo tėvų turbūt net neskaitė „Facebook“ privatumo taisyklių ir sąlygų, kurias reikia atitikti, norint naudotis „Facebook“. <...> Teisinė kalba kalba tada, kai yra reguliavimas, be efektyvios kontrolės tai yra tik deklaratyvus teiginys“, – pabrėžė M.Laurinaitis.
Jo teigimu, kadangi valstybė nesikiša į technologijas, socialiniai tinklai išpopuliarėja tiek, kad juos naudoja visi ir su visomis pasekmėmis. Tačiau tą prižiūrėti turi vaikų tėvai.
„Taip jau yra – mes patys kurdami savo tapatybes elektroninėje erdvėje nesivadovaujame ekvivalencijos principu. Jei fizinėje erdvėje ten, kur reikia patvirtinti savo tapatybę, mes naudojame įprastus tapatybę patvirtinančius dokumentus, tai elektroninėje erdvėje mes lengva ranka tai darome. <...>
Socialiniuose tinkluose yra tam tikros amžiaus grupės, nuo kada galima tą daryti ir turėti. Norisi labai „Tik Toko“? Kitų dalykų? Jei formaliai pasakyta apie amžių, bent nemeluok apie jį. Jei negali gauti tos paslaugos, atsiprašau, teks laukti to amžiaus, nes aš nešu atsakomybę už tavo veiksmus ir elgesį elektroninėje erdvėje“, – svarstė M.Laurinaitis.
Įvardijo galimus pavojus
Kibernetinio saugumo specialistas pabrėžė, jog vaikams yra labai svarbi ir vadinamoji elektroninė reputacija.
„Vaikams dabar reikia duoti suprasti, kad jie yra esami arba būsimi paaugliai, tai informacija internete juos charakterizuoja, ir vėliau, jei jie pasikeis ir nenorės tų veiksmų, kuriuos patys laikys neprotingais, tie veiksmai bus užfiksuoti elektroninėje erdvėje.
Ką daro vaikai ar jų tėvai, kai vaikai susipažįsta su kažkuo? Jie pirmiausia ieško informacijos socialiniuose tinkluose, pirmiausia pasitikrina ten. Labai keista būna, kai fizinėje erdvėje vaiko kalba, maniera, kalbos kultūra yra gera, o elektroninėje erdvėje – nesuprantama, visai kitas žmogus. Ir taip yra dėl to, kad jie kuria visiškai kitas tapatybes“, – aiškino M.Laurinaitis.
Pasak jo, tėvai ir mokytojai vaikui turėtų nuolat paaiškinti, kad nėra prasmės klastoti savo tapatybės virtualioje erdvėje.
„Jei tai yra socialinis tinklas, jeigu toje platformoje yra jų veidas, patenka jų aplinka, reikia paaiškinti, kad yra krūva grėsmių: grėsmių į jų aplinką, turtinę padėtį, patyčias. Kartais vaikai nenutuokdami ir patalpindami tam tikrą tapatumo elementą ar savo gyvenamąją aplinką, gali susilaukti neigiamo dėmesio iš kitų vien dėl to, kad ten matoma prasta aplinka, fone matomas vienas ar kitas objektas, kuris gali charakterizuoti šeimą, vieną kitą asmenį“, – teigė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu aiškinti ir apie tai, kokią žalą gali padaryti netinkamas elgesys internete.
„Jeigu jūs sukursite nieko bendro su jumis neturintį elektroninio pašto adresą, vėliau jūs jį prarasite ir negalėsite įrodyti ryšio buvimo su juo. Jei kuriate „Facebook“, neklastokite amžiaus, nes vėliau reikės tikrai tą amžių patvirtinti ir prarasite savo profilius – užreportinti profilį ir pranešti, kad tai ne tas amžius, nėra labai sunku. <...>
Bet koks smurto proveržis, neapykantos kalba yra persekiojami ir iš esmės tėvams gresia atsakomybė, tėvai gali nukentėti nuo vaikų netinkamo elgesio internete. Tai yra labai baisu“, – tvirtino M.Laurinaitis.
