Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Profesiją teks keisti dar ne kartą
Knygų autorius, stalo žaidimų kūrėjas, fotografas, keliautojas, leidybos namų „Terra Publica“ plėtros vadovas ir leidėjas Vytautas Kandrotas teigė, jog šiuolaikinės technologijos mūsų gyvenimui jau padarė milžinišką įtaką, o ateityje ji tik didės.
„Technologinis amžius, „ketvirtoji revoliucija“ šiek tiek primena vadinamąją kviečių revoliuciją. Man labai patinka Y.Harari, kuris parašė knygą „Sapiens“ – jis ten kaip tik aprašo tą atvejį, kai klajokliai žmonės pradėjo auginti kviečius, ir tikėjosi, kad tapdami sėsliais žemdirbiais ir gyvulių augintojais jie taps laimingesni, bet gyvenimas parodė, kad laimingesni mes netapome.
Tai su skaitmenizacija vyksta kažkas panašaus – mes tikimės, kad internetas, kompiuteriai, technologijos mus padarys laimingais, o ar padarys, mes turbūt nesužinosime, nes mūsų gyvenimas turbūt bus per trumpas“, – svarstė V.Kandrotas.
Jis pridūrė, jog kompiuterių kalbą jau būtų galima traktuoti kaip dar vieną sunkią kalbą, kurią žmogui tiesiog reikia išmokti.
„Jei šiandien garbus profesorius gali apsieiti be vairuotojo pažymėjimo ir būti vertinamas, tai dabar visi mes turime tapti kompiuterių vairuotojais, ir ne tik lengvojo kompiuterio, bet dar mokėti ir priekabą prisikabinti“, – pridūrė jis.
Pasak V.Kandroto, prie pasikeitusio gyvenimo jau prisitaikė ir aukštosios mokyklos, siūlydamos išplėstas, integruotų studijų galimybes.
„Universitetai jau kuria tarpdisciplinines studijas, kuomet kelios profesijos yra apjungiamos į vienas studijas. Tai jau nėra XXI a. iššūkis, tą jau turėjome ir XX-ame amžiuje. Šalia tokių įsigalėjusių studijų kaip biochemija ar biofizika, kurios jau užsitarnavo vardą, atsiranda ir tokių ganėtinai egzotiškų dalykų, pavyzdžiui, kultūros vadyba arba rinkodaros komunikacija“, – pavyzdžius pateikė jis.
Pranešėjas taip pat pastebėjo, kad šiuolaikiniam žmogui dar ne kartą teks keisti savo profesiją.
„Pagal Darbo statistikos biuro 2018 metais atliktą tyrimą, vienas darbuotojas vienoje darbovietėje vidutiniškai dirba ketverius metus. Tai reiškia, kad vienam 3 mėn. bandomojo laikotarpio neišlaikiusiam darbuotojui kitas yra dirbantis 8 metus, ir iš to turime 4 metų vidurkį.
Bet jeigu pailgės gyvenimo trukmė ir prailgės darbinis amžius, mūsų darbo stažas sieks 50 metų, tada net kas 8 metus vienoje įstaigoje dirbantis žmogus profesiją turės pakeisti bent 6 kartus, o ateityje greičiausiai ir 15 kartų.
Visi šie dalykai veda link to, kad mes priversti tapti kompiuteriškai raštingais, priversti vienu metu daryti daug darbų ir nebūtinai nuo to mes tapsime laimingesni ar uždirbsime daugiau, bet tai yra XXI-ojo amžiaus realybė“, – pažymėjo V.Kandrotas.
Jo teigimu, daugiafunkciškumas puikiai matomas ir kasdieniniame žmogaus gyvenime.
„Mums reikia būti gerais sūnumis, gerais tėvais, kaimynais, tos pačios politinės partijos kalbina, kad įstotumėte į vieną ar kitą partiją – šitie dalykai ir asmeniniame, visuomeniniame gyvenime taip pat pastebimi.
Labai geras pavyzdys yra aplinkosauga: mes ateiname prie šiukšlių konteinerio ir labai norėtųsi išmesti vieną maišelį į vieną konteinerį, bet šiandien prie namų stovi bent 3-4 konteineriai, o jei nuvažiuosite į stambiagabaritę atliekų aikštelę, tai ten stovi 12 konteinerių ir dar mainų palapinė.
Tas šiukšlių išmetimas, kurį mes vaikams duodame kaip patį nesudėtingiausią darbą, šiandien jau darosi pakankamai kvalifikuotas darbas, nes šiukšles reikia tinkamai išrūšiuoti ir neišmesti ten, kur nereikia“, – aiškino leidėjas.
Išskyrė kelias svarbias taisykles
Kaip tuomet išgyventi tokiame pasaulyje ir būti efektyviam? Pasak V.Kandroto, savo galvose reikėtų pasidaryti tam tikrą „auditėlį“ ir susidėlioti visas mintis.
„Reiškia, kad pirmiausia yra vidinės nuostatos. Laimės tie darbuotojai, kurie ne konkuruos su robotais ir technologijomis, o su jomis bendradarbiaus. Šias nuostatas ir mums patiems reikia įsidėti į galvą, ir kartu skiepyti ir vaikams“, – pažymėjo jis.
V.Kandrotas pridūrė, jog ne mažiau svarbu ir nusistatyti savo prioritetus.
„Svarbu dirbti tai, kas labai patinka ir ką labai nori, bet atsiranda ir tų darbų, kurie net vienoje ar kitoje geidžiamoje profesijoje nemalonūs. <...> Neslėpsiu, ir mano profesijoje yra darbų, kurių labai nemėgstu daryti, ir tada jau aš galvoju, kaip susidėlioti prioritetus ir kokius darbus galiu atlikti pats, o ko tikrai nedarysiu ir ieškosiu to darbo atlikėjo ar paslaugos teikėjo“, – kalbėjo jis.
Pranešėjas išskyrė ir laiko planavimo svarbą bei patikimos aplinkos kūrimą.
„Turbūt pagrindinis įrankis efektyviam žmogui yra planuotis laiką ir jį efektyviai išnaudoti, nes tai turbūt vienintelė vertybė šiandien, kurios mes negalime nusipirkti, galime tik sutrumpinti ar sutaupyti.
Jeigu jūsų kompiuteris senas ir gedinėja, verta investuoti į naują – taip sutaupysite keliolika minučių ar kelias valandas per darbo dieną. Tai liečia ne tik įrankius, bet ir žmones, kurie aplink jus ir su jumis dirba. Jie irgi turi būti patikima komanda ir galima būtų tas užduotis jiems deleguoti, su jais pasidalinti“, – svarstė V.Kandrotas.
Kaip vieną iš efektyvių asmeninių patarimų jis paminėjo ir „Svarbu-skubu“ matricą, dar kitaip vadinama „Eizenhauerio matrica“.
„Svarbu ir skubu“ yra pareiga – jei aš esu įmonės savininkas ir 25 dieną man reikia sumokėti pridėtinės vertės mokestį, buhalterija man jį paskaičiuoja tik 22 dieną, tai yra ir skubu, ir svarbu – pareiga.
Jei aš galiu atidėti, bet man reikia kokybės – tai yra svarbu, bet neskubu. Aš jau tikrai gerai žinau, kad straipsniui parašyti reikia 4 valandų, kitaip jis nebus kokybiškas.
Apatinė eilutė yra laiko „sukčiai“ ir laiko „vagys“. Juos iš savo darbotvarkės reikėtų šalinti, nes jie yra toksiški“, – teigė V.Kandrotas.
Vis tik, pasak jo, kartais žmogui reikia ir šiek tiek egocentrizmo.
„Siūlau pasižiūrėti į save iš šalies truputį egocentriškai – pažiūrėti, šalia ko mes esame, šalia kokios aplinkos, kokias turime paslaugas šalia savęs ir stengtis savo draugų, partnerių, kolegų ratą apsupti patikimais žmonėmis, patikimais paslaugų teikėjais, patikima technika“, – patarė V.Kandrotas.
