Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas atkreipia dėmesį, kad periodinių profilaktinių COVID-19 testų apmokestinimas palies tik nedidelę dalį pedagogų, nes dauguma mokytojų jau yra pasiskiepiję arba vakcinavęsi. Tačiau, profsąjungos vadovo teigimu, tikėtina, kad dalis skiepytis atsisakiusių pedagogų už savo lėšas nesitestuos, todėl paliks darbą švietimo sektoriuje.
„Švietimo darbuotojų imuniteto lygis didelis, per 90 proc. vakcinuotų, yra persirgusių, kažkiek pakeis nuomonę ir dabar dar vakcinuosis, bet kažkokia nedidelė dalis, manau, ir paliks švietimo sektorių“, – Eltai teigė jis.
Vis tik E. Milešinas sako turįs duomenų, kad kai kurių mokyklų vadovai, siekdami išvengti mokytojų trūkumo, yra pasiryžę mokėti už pedagogų COVID-19 testus.
„Turime žinių, kad ir įstaigos pačios mokės, nes kai kur trūksta mokytojų, vadovai ras lėšų apmokėti už tuos testus“, – Eltai teigė E. Milešinas.
LŠMPS vadovas taip pat pabrėžia, kad sprendimas apmokestinti testus yra visų pirma politinis. Todėl, pasak E. Milešino, kyla klausimas, kiek jis prisidės prie epidemiologinės situacijos gerinimo.
„Tai yra politinis sprendimas. Nemanau, kad jis pagrįstas kažkokių ekspertų pasiūlymais, čia daugiau, matyt, politikai rodo savo galią ir bando įtikinti žmones daugiau vakcinuotis. Ar taip pavyks, parodys laikas“, – sakė jis.
E. Milešinas mano, kad daug didesnę teigiamą įtaką pandemijos valdymui darytų plečiamos testavimo apimtys.
„Mūsų profsąjunga kreipėsi ir į premjerę, ir į sveikatos apsaugos ministrą, švietimo, mokslo ir sporto ministrę, kad sudarytų sąlygas visiems kaip mokiniams, taip ir švietimo darbuotojams nuolat testuotis įstaigose bent kartą per savaitę. Nes žinome, kad ir vakcinuoti, persirgę užsikrečia ir antrą kartą. Tai tas testavimas kaip tik turėtų būti skatinamas“ , – sakė profsąjungos vadovas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas taip pat teigia, kad valdančiųjų sprendimas apmokestinti COVID-19 testus darbuotojams mokytojų bendruomenei nėra priimtinas.
„Nors turbūt visi sutiktų, kad tikslas galbūt yra tas pats, kad kuo daugiau mokytojų būtų vakcinuota, bet tos spaudimo priemonės mokytojų bendruomenei nėra labai priimtinos“, – Eltai teigė A. Navickas.
LŠDPS pirmininkas, atvirkščiai nei E. Milešinas, mano, kad mažai tikėtina, jog už pedagogų testus mokėtų darbdaviai.
„Kad darbdaviai mokėtų už testą, tai labiau toks scenarijus iš fantastikos srities būtų. (...) Nes tai dažnai atsiremia į finansines galimybes, o jos yra labai ribotos“, – sakė A. Navickas.
Todėl, profsąjungos vadovas pažymi, kad dalis skiepytis atsisakančių pedagogų svarsto apie galimybę palikti savo darbo vietas. O tai, A. Navicko teigimu, gali tik dar labiau paaštrinti mokytojų trūkumo problemą.
„Apie tai yra kalbama. Tie, kurie iki šiol nepasiskiepijo, tikrai svarsto galimybę apskritai pasitraukti iš švietimo sistemos. Ir tai gali turėti didesnių pasekmių ir taip nemažam mokytojų trūkumui. Tai turbūt čia yra rizikuojama ir tikimasi tokia priemone pasiekti rezultatą, bet kaip čia bus iš tikrųjų, tai pamatysime“, – sakė jis.
„Nors kalbame apie kelis tik procentus tų mokytojų, bet, žinote, kartais ir vienas, ir du mokytojai yra labai svarbūs mokyklai. Jeigu trūktų kažkurioje mokykloje fizikos ar chemijos mokytojų, kurių ir taip trūksta, tai tiesiog to dalyko veikla mokykloje būtų paralyžiuota, nes nebūtų kam dėstyti. Todėl ir vienas mokytojas tampa labai reikšmingas ir svarbus“, – atkreipė dėmesį jis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės parengtas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, kad reikėtų vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
Vis tik Seimas ketvirtadienį apsisprendė atmesti prezidento veto pataisoms, numatančioms, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.