„Matome, kad 300 eurų visoms studijų sritims ar bendrai pedagogikos programai efekto neduoda. Nedavė ir, ko gero, neduos, nes šiaip mes pedagogų parengiame pakankamai Lietuvoje, mums tikrai jų nereikia, kiek parengiame skaičiais. Jums tiek pakaktų regeneracijai, bet parengiame ne tose srityse. Čia yra pagrindinis dalykas“, – penktadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ teigė J. Šiugždinienė, kartu pridurdama, kad tiksliųjų mokslų mokytojų trūkumo problema yra susijusi ir su tuo, kad šių dalykų egzaminų nesirenka ir mokiniai.
„Vidurinėje mes jau neturime, kas renkasi tuos tiksliųjų mokslų egzaminus, neturime ir chemikų, fizikų ir t.t.“, – pridūrė ji.
Ministrės įsitikinimu, skatinamąsias priemones būtina nukreipti ten, kur susiduriama su didžiausiu mokytojų stygiumi. Dar viena problema, pasak jos, yra ir tai, kad studijas baigę pedagogai nenoriai renkasi dirbti regionų mokyklose.
„Valstybei reikėtų finansuoti prioritetines sritis pirmiausiai. Antras dalykas, reikia finansuoti sąsają su darbo vieta, nes mes matome, kad tik 40 proc. baigusiųjų įsidarbina dirbti mokytojais. Įsivaizduokite, mes parengiame 100, o įsidarbina tik 40. O 20 proc. jų įsidarbina regionuose. Tai įsivaizduokite, niekas nevyksta į regionus. Mes galime rengti, skatinti, duoti kiek nori pinigų, bet jie nevažiuos į regioną“, – tvirtino ji.
Švietimo ministrė įsitiknusi, kad pedagogikos studijų pasirinkimą skatinančios priemonės turi būti susietos su įsipareigojimu tam tikrą laiką dirbti būtent mokyklose. „Jeigu nori, gali gauti paskutiniame kurse 500 eurų, bet mes norime sutarties su mokykla. Aišku, mes čia turime dirbti ir savivaldybė turi dirbti. Reikalinga (studento – ELTA) praktika mokykloje ir trejus metus jis turi įsipareigoti atidirbti mokyklai tam, kad jam nereikėtų grąžinti stipendijos“, – aiškino J. Šiugždinienė.
Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numatomi veiksmai, kaip pritraukti į mokyklas naujų specialistų ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tikimasi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2023 metus parengti iki 800 mokytojų, o tai leis užtikrinti lygiavertes ugdymo sąlygas vaikams visoje šalyje.
Tam, kad į mokyklas ateitų dirbti dalyko pedagogai, kurių poreikis didžiausias, siūloma nuo kitų metų skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas stojantiesiems tik į prioritetines pedagogikos sritis. Net 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje pabaigę studijas įsipareigoja dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus.
Šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po 2 būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, 9 būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Prognozuojama, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7–10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
Regionuose vyrauja vyresnio amžiaus mokytojai. Vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje mokytojai vyresni nei 50 m. sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc. Tuo tarpu net aštuoniose savivaldybėse vyresni nei 50 metų sudaro daugiau nei 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.
