Sako, kad testuotis yra nepajėgūs
Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje apie studentų testavimą kalbėjęs Vilniaus universiteto studentas Kęstutis Juočeris pažymėjo, jog testuotis kas 48 valandas ekonomiškai sudėtinga.
„Mes norėtumėme, kad būtų nustatytas proporcingas ir teisėtas terminas testuotis sveikam studentui, kuris nejaučia ligos simptomų. Taip pat, kad nebūtų tvarkoma informacija apie studento sveikatą studijų proceso administravimo ar kitu tikslu, ar kitaip ji būtų naudojama. Taip pat, kad būtų užtikrinama sąžininga konkurencija ir gera moralė, tarpusavio pagarba ir nediskriminavimas. <...>“, – pabrėžė jis.
K.Juočeris pridūrė, jog, jei reikės, studentai „eis į gatves“, o šiuo metu jie buriasi ir į specialią draugiją.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovas Dainoras Lukas naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad apie studentų susibūrimus ir jų keliamus reikalavimas jokių žinių kol kas neturi.
„Prieš sprendimą dėl testavimo buvo kalbama su universitetais, iš jų tada buvome sulaukę ryžtingos pozicijos. Jie patys neketina keisti jokios tvarkos, tad studentai turėjo pakankamai daug laiko priimti sprendimus ir pasiskiepyti.
Raginame studentus pasiskiepyti ir studijuoti, nes jie vis dėlto siekia aukštojo mokslo, ir mokslo pasiekimus greičiausiai turėtų vertinti šiek tiek kitaip“, – komentavo D.Lukas.
Studentų atstovas: problemų tai nesukelia
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas teigė, kad sprendimą testuotis už savo lėšas palaiko. Jis prisipažino pasipiktinimų ar nusiskundimų iš studentų dar negavęs, tačiau neatmeta, kad jų dar gali būti.
„Nusiskundimų šiuo laikotarpiu turbūt visada bus iš visų pusių, bet mes žiūrime iš tos pusės, kad dauguma studentų yra įgyję imunitetą – arba pasiskiepiję, arba persirgę. Nors tas procentas kiekvienoje mokykloje skirtingas, kai kur tokių studentų yra ir virš 90 procentų.
Tai yra tikrai labai didelė dalis, todėl iš esmės problematikos didžiajai daliai studentų tai tikrai nesukelia“, – portalui lrytas.lt aiškino V.Kučinskas.
Pasak studentų atstovo, visi nepasiskiepijusieji tą galėjo padaryti pereinamuoju laikotarpiu, galimybę pasiskiepyti suteikė ir pačios aukštosios mokyklos.
„Buvo sudarytos sąlygos su ta mintimi, kad jie tai galėtų padaryti. Pereinamasis laikotarpis baigėsi – atsižvelgiant į situaciją, tam tikras griežtumas šiuo atveju yra visiškai suprantamas“, – svarstė V.Kučinskas.
Kai kurie universitetai pasiskiepyti dar leidžia
Pačios aukštosios mokyklos tikina su problemomis dėl testavimo kol kas nesusidūrusios, tad ir savo sprendimų keisti neketina.
Laikinai Vilniaus universiteto (VU) Viešosios komunikacijos poskyrio vadovės pareigas einanti Gretė Gerulaitytė portalui lrytas.lt aiškino, kad kontaktiniai užsiėmimai universitete vyksta tik su galimybių pasu, tačiau kokiu būdu jis gautas, nėra tikrinama.
„Todėl besitestuojančių studentų statistikos neturime“, – pažymėjo ji.
Pasak G.Gerulaitytės, Vilniaus universiteto Senatas dar vasaros pabaigoje priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu bus planuojamos tik kontaktiniu būdu, tad pozicijos nekeis.
„Išskyrus atvejus, kai nuotolinis studijų vykdymo būdas yra įprastas studijų dalykui ar studijų programai organizuoti bei bendruosius universitetinius studijų dalykus – t. y. masines paskaitas. Todėl laboratoriniai darbai, praktiniai užsiėmimai ir seminarai tebevyksta kontaktiniu būdu bei darbo principai nesikeičia“, – komentavo VU atstovė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Studijų direkcijos vadovė Nora Skaburskienė aiškino, kad tiems, kurie dar nespėjo pasiskiepyti ir nori tą padaryti, universitetas vis dar suteikia galimybę.
„Reguliariai organizuojame skiepobuso atvykimą prie universiteto. Kol leidžia epidemiologinė situacija, pirmakursiams visus užsiėmimus organizuojame kontaktiniu būdu. Rūpinamės savo studentų saugumu, stengiamės užtikrinti, kad užsiėmimų metų tarp studentų būtų išlaikyti kuo didesni atstumai, tad teorinius ir praktinius užsiėmimus organizuojame kuo erdvesnėse auditorijose.
Vyresnių kursų studentams teoriniai užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu, tačiau praktiniai užsiėmimai (praktikos, laboratoriniai darbai) vyksta tik gyvai. Visi atsiskaitymai – tarpiniai arba galutiniai – Vilnius TECH vyksta tik kontaktiniu būdu“, – komentavo N.Skaburskienė.
Pasak jos, visose auditorijose prieš užsiėmimus ir po jų yra dezinfekuojami visi paviršiai, jeigu keičiasi studentų srautas.
„Vilnius TECH studentai vidinėje sistemoje turėjo užpildyti apklausą, patvirtinančią informaciją apie galimą dalyvavimą studijų procese gyvai. Apie 600 studentų į šią apklausą atsakė neigiamai, tad darome prielaidą, kad būtent tiek studentų nėra pilnai pasiskiepiję ir neturi galiojančio galimybių paso.
Kontaktinių užsiėmimų metu studentai privalo su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir galimybių pasą, nes jo galiojimą/turėjimą atsitiktine tvarka gali patikrinti dėstytojai (savo dėstomo dalyko studentams), atitinkamo fakulteto dekano paskirti darbuotojai arba Studijų direkcijos darbuotojai“, – paaiškino Vilnius TECH atstovė.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius Jonas Čeponis skaičiavo, kad universitete šiuo metu yra pasiskiepiję apie 90 procentų studentų.
„Tokiais atvejais, kai vyksta kontaktiniai užsiėmimai, juose dėstytojas turi žinoti, ar dalyvaujantysis studentas atitinka Vyriausybės nustatytus kontaktinių veiklų kriterijus, kuriais ir vadovaujasi mūsų universitetas. KTU laikosi pozicijos dėti pastangas išlaikant kontaktines studijų veiklas, kiek tai leidžia esama situacija ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, – komentavo jis.
Nemokamai išsitirti ir gauti galimybių pasą iki spalio 15 dienos galėjo aukštojo mokslo, profesinio mokymo studentai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai.
