Svarbu pagalvoti ir apie neįgaliuosius
Specialistė Vilma Gabrieliūtė teigė, kad įvairovės puoselėjimas ir įtrauktis yra svarbi kiekvienoje organizacijoje – ne išimtis ir priklausančios akademinei bendruomenei.
„Vis daugiau kalbama apie prieinamumo ir visapusiško saugumo užtikrinimą darbovietėse, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kviečia susimąstyti apie lygias galimybes mokslo renginių metu.
Kartu su ekspertų komanda paruošėme labai detalų klausimyną, kuris leidžia atkreipti dėmesį į skirtingus akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimo aspektus, pradedant nuo to, kas svarbu, kad užtikrintume pranešėjų įvairovę, renginio prieinamumą bei sėkmingai įgyvendintume priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją“, – kalbėjo ekspertė.
Pasak jos, svarbu atverti šias temas ir apie tai kalbėti su akademine bendruomene.
„Nesuvoktas šališkumas veikia mūsų sprendimus ir galime nesuprasti, kad dėl to nukenčia tam tikros žmonių grupės. Pavyzdžiui, su lytimi susiję įsitikinimai lemia neproporcingą moterų ir vyrų skaičių konferencijų diskusijose, skiriasi ir pavardžių pozicionavimas reklaminėje medžiagoje bei nurodant akademinių darbų autorius.
Turbūt sunku pastebėti ir tai, kad į mokslininkus dažnai kreipiamasi „profesoriau“, o į ne mažiau kvalifikuotas mokslininkes – tiesiog vardu, dažnai dar ir mažybiniu. Mūsų įsitikinimai apie amžių, odos spalvą, negalią, religiją ir kitus asmens tapatybės bruožus gali būti reiškiami vos pastebimų mikroagresijų metu. Mikroagresija, dar vadinama žodiniu priešiškumu, yra dažna seksizmo, rasizmo, ksenofobijos, islamofobijos išraiška“, – aiškino V.Gabrieliūtė.
Pasak specialistės, norint visapusiškai kokybiško renginio, organizuojant jį reikia pagalvoti apie patalpų vietą bei išplanavimą, įvertinti, ar žmonės, kurie juda vežimėliais, galės tai daryti patogiai ir savarankiškai, nepamiršti vertimo į gestų arba kitas kalbas bei audiovizualinio turinio pritaikymo žmonėms su negalia.
Ryški ir priekabiavimo problema
V.Gabrieliūtė pažymėjo, kad būna ir tokių sitaucijų, kai per renginius lytis tampa diskriminacijos ar net priekabiavimo pagrindu.
„Seksizmas mūsų kultūroje vis dar labai gajus ir dažnai nematomas. Įvairūs žeminantys ir nepagarbūs juokeliai vienos ar kitos lyties atžvilgiu jau kuria aplinką, kuri tampa palanki netinkamam elgesiui. Dažnai organizatoriai nepagalvoja, kad tokios neoficialios veiklos kaip vakarienė ar kultūrinė programa yra laikomos renginio turiniu ir jose taip pat galioja visiems dalyviams pagarbios bei saugios aplinkos užtikrinimo reikalavimai.
Todėl itin svarbu jau prieš mokslo renginį informuoti dalyvius apie potencialius lūkesčius ir tai, kaip planuojama šiuos reikalavimus išpildyti. Reikėtų iš anksto susitarti, kokia bendravimo forma yra priimtina ir kaip bus laikomasi etiško elgesio principų, pavyzdžiui, pasisakoma tik moderatoriui suteikus teisę kalbėti.
Turint galvoje, kad Lietuvoje ir Europoje kas antra moteris nuo 15 metų amžiaus yra bent kartą patyrusi seksualinį priekabiavimą, verta renginio dalyviams priminti, ką reiškia sutikimas. Kiekvienas renginio dalyvis turėtų žinoti, kad paliesti, apkabinti, pakviesti kitą asmenį ar bendrauti naudojant seksualinio pobūdžio užuominas galima tik tada, kai tam yra gautas abipusis sutikimas“, – pažymėjo specialistė.
Jos teigimu, jau rengiant informacinę medžiagą apie mokslo renginį verta įtraukti priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijai skirtą dalį.
„Joje galima aprašyti, koks elgesys yra tinkamas, koks – netinkamas ir nepageidaujamas, ką daryti susidūrus su priekabiavimu bei kaip reaguoti stebint netinkamą elgesį. Organizuojant renginį rekomenduojama sukurti atvirumo liniją ir paskirti už ją atsakingą asmenį. Tai gali būti telefono numeris, elektroninis paštas ar kitas kanalas, kuriuo būtų galima saugiai pranešti apie netinkamą elgesį.
Žinoma, tam reikia, kad visas mokslo renginio personalas būtų specialiai apmokytas ne tik užtikrinti prieinamumą, bet ir vykdyti seksualinio priekabiavimo prevenciją, o dalyviai aiškiai žinotų, kad turi teisę ir galimybę saugiai pranešti apie netinkamą elgesį ir nepatirti persekiojimo“, – aiškino V.Gabrieliūtė.
Pasak jos, mokslo renginių metu derėtų vengti familiaraus pasisveikinimo būdo, neetiškų kreipinių, įdėmaus fizinės išvaizdos apžiūrinėjimo, komplimentų bei komentarų apie aprangą ir visa kita, kas nėra susiję su to asmens dalykinėmis savybėmis. Svarbu apgalvoti ir vizualines priemones, kad jos nebūtų žeminančios, ar įtvirtinančios tam tikrus stereotipus.
„Susidūrus su tokiu elgesiu svarbu pasižymėti reikšmingas aplinkybes, pagal galimybes užfiksuoti įkalčius juos nufotografuojant, nufilmuojant ar užrašant, įsidėmėti liudytojus, pasižymėti veiksmo vietą ir laiką. Reikėtų nedvejoti kreiptis į renginio metu veikiančią atvirumo liniją ar atitinkamas institucijas – neturėtumėte likti vieni. Jei esate tokio elgesio liudininkai, pasisiūlykite palydėti nukentėjusįjį asmenį ir paliudyti apie situaciją.
Pastebėjus netinkamą elgesį svarbiausia į jį reaguoti ir nelaikyti to pokštu ar nevykusiu pajuokavimu, juo labiau neskatinti tokio elgesio šypsena ar kitais palaikančiais veiksmais. Kiekvieno mokslo renginio dalyvio pareiga yra parodyti, kad priekabiavimas nėra normalus ir nebus toleruotinas“, – teigė ekspertė.
