Dirbo net jūreiviu
Prieš kelias dienas iš Klaipėdos kilęs istorijos ir pilietiškumo mokytojas buvo išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatu. Ši premija gali būti skiriama mokytojams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą.
Kaip portalui lrytas.lt sakė A.Jonušas, jam tai kol kas yra didžiausias profesinis įvertinimas.
„Tai yra labai malonus įrodymas, kad kažką darau gerai. Kartu tai yra ir didžiulė atsakomybė prisidėti prie Meilės Lukšienės idėjų plėtros ir įgyvendinimo. Tą jau pradėjau ir su savo mokiniais – visiems pristatau, kas ji buvo ir kuo ji šiandien vis dar reikšminga bei aktuali. Tai didelė garbė, bet kartu ir atsakomybė“, – kalbėjo jis.
A.Jonušas šiuo metu dirba keliose sostinės ugdymo įstaigose – Vilniaus Valdorfo mokykloje bei Karalienės Mortos mokykloje jis moko istorijos ir pilietiškumo, o Karalienės Mortos mokykloje jis moko istorijos tarptautinio bakalaureato programos moksleivius. „Įvairovės ir edukacijos namuose“ mokytojas taip pat veda ir lytiškumo pamokas.
Mokytojas pasakojo, kad kiekviena jo darbo vieta susijusi vis su nauja istorija.
„Valdorfo mokykla yra turbūt geriausias mano gyvenimo atsitiktinumas. Baigęs pedagogikos studijas jau žinojau, kad norėsiu būti mokytoju – ieškojau darbo Vilniuje, susisiekiau turbūt su visomis Vilniaus mokyklomis, bet niekam manęs nereikėjo. Tiesiog tuo metu buvo labai didelė konkurencija ir nebuvo laisvų darbo vietų“, – prisiminė jis.
Tuomet, kaip pasakoja, kiek nusivylęs ir nuliūdęs jis išvyko į užsienį, ten pradėjo dirbti mokytojo asistentu su mainų programa „Comenius“, o vėliau pusmetį dirbo net jūreiviu.
„Tai buvo labai žavi avantiūra. Kadangi esu iš Klaipėdos, kuri yra jūreivių miestas, tai su žmona, tuometine mergina, išvykome padirbėti į jūrą – į keleivinius keltus, buvome stiuardai. Plaukiojome airių jūroje ir tai buvo labai sunkus darbas, bet kartu ir fantastinė patirtis.
O tada feisbuke pamačiau skelbimą, kad Valdorfo mokykla ieško istorijos mokytojo. Apie ją žinojau labai nedaug, bet pabandžiau. Mokykla priėmė ir jau aštuntus metus esu čia“, – pasakojo istorijos mokytojas.
Pasak jo, nors ši mokykla ir buvo atsitiktinumas, sprendimas dirbti Karalienės Mortos mokykloje ir mokyti pagal tarptautinio bakalaureato programą jau buvo labai sąmoningas ir apgalvotas.
„Ieškojau kitų patirčių mokant istorijos, kitos istorijos mokymo filosofijos nei valstybinėse mokyklose ar toje pačioje Valdorfo mokykloje. Vienas mano karjeros tikslų yra tapti profesionaliu istorijos mokytoju ir prisidėti prie istorijos mokymo pokyčių, progreso Lietuvoje. Tarptautinio bakalaureato programoje matau tam didžiulę galimybę“, – kalbėjo A.Jonušas.
Jis prisiminė, kad pats mokykloje domėjosi turbūt visomis disciplinomis, tačiau galutinį sprendimą priėmė sutikęs savo mokytojo autoritetą.
„Istorija man visada buvo įdomi, ypač tada, kai šeštoje klasėje statėme spektaklį apie Žaną d'Ark. Kartais ir dabar sapnuoju, kad reikia išeiti į sceną, o aš visiškai pamiršau savo tekstą.
Mane sužavėjo tuometinė mokytoja, kuri istoriją pateikė kažkaip kitaip, bet kartu patiko dauguma mokslų. Man įdomus pasaulis ir jo tyrinėjimas iš įvairių perspektyvų, o istoriją galutinai pasirinkau dvyliktoje klasėje, nes sutikau autoritetą – savo istorijos mokytoją“, – sakė A.Jonušas.
Šiuo metu mokytojas vis dar yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau darbui, pasak jo, tai kol kas netrukdo.
„Anksčiau buvau tas mokytojas, kuris dirbo vienoje mokykloje ir visą dieną joje praleisdavo, bet, įsibėgėjant karjerai, pajaučiau, kad noriu dar kažko. Taip mano gyvenime atsirado lytiškumo ugdymas, „Įvairovės ir edukacijos namai“.
Taip pat šiemet atsirado ir Karalienės Mortos mokykla – vėl visiškai nauja darbotvarkė. Vis dar esu atostogose, tai teoriškai dirbu nedaug. Žinau, kad šie metai man bus iššūkis ir išbandymas, bet to aš ir siekiau“, – aiškino pedagogas.
Mokykloje kovoja su stereotipais
Istorija ir pilietiškumas tikrai nėra vienintelės pedagogą dominančios temos – jis taip pat veda pamokas apie lytiškumą ir siekia kovoti su įsisenėjusiais lyčių stereotipais. Pasak A.Jonušo, lytiškumo ir lyčių lygybės temos mokyklose vis dar yra tabu, tačiau jos – gyvybiškai svarbios.
„Ši tema mano paties gyvenime atsirado kiek per vėlai. Studijuodamas edukologijos magistro programą pasirinkau kursą „Lytis ir ugdymas“, kur, būdamas jau visiškai suaugęs žmogus, pirmą kartą supratau, kas yra lyčių stereotipai, kaip jie mus veikia ir kokią įtaką jie daro tiek vyrams, tiek moterims nuo pat kūdikystės.
Studijavome, kaip lytis veikia ugdyme ir ką mokyklos daro arba nedaro šioje srityje. Man atsivėrė tokios įdomios perspektyvos ir supratau, kad tai yra labai reikšminga sritis. Lietuvoje šioje vietoje yra didžiulė skylė, nes lytiškumo ugdymo mes tiesiog neturime. O turėtumėme turėti.
Taip susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir galiausiai nusprendžiau dalį savo laiko ir energijos skirti lytiškumo temoms“, – aiškino mokytojas.
Pasak jo, su vaikais apie lyčių stereotipus kalbėti paprasta, tačiau problemos kyla pačioje visuomenėje. Vaikai, pašnekovo teigimu, perima tai, ką pamato aplinkoje, ir kuria savo lyties supratimą atsižvelgdami į tai, ką mato.
„Pastebiu, kad vaikai girdi daug stereotipinių komentarų, susijusių su lytimi – pavyzdžiui, berniukams vis dar masiškai sakoma, kad jie negali verkti ir išreikšti savo emocijų, o iš mergaičių vis dar tikimasi, kad jos bus tylios, paklusnios ir gerai besimokančios. Mokytojai vis dar labiau pateisina berniukų netinkamą elgesį tik dėl to, kad jie yra berniukai“, – pavyzdžius vardijo A.Jonušas.
Jo teigimu, stereotipinė yra nebent aplinka, o vaikai į ją „įauga“ ir su tuo iš dalies susitaiko.
„Nedaug kur mokyklos drįsta iškelti šias temas ir apie tai atvirai diskutuoti. O reikėtų bandyti kurti nestereotipinę aplinką, kur vaikai gali mokytis tai, ką nori ir veikti tai, ką jie nori, neatsižvelgiant į tuos lyčių vaizdinius, kuriuos jiems užkrauna visuomenė.
Dauguma mokinių galvoja, kad tai yra svarbi tema, nauja tema, ir stebisi, kodėl anksčiau apie tai mokykloje su jais niekas apie tai nekalbėjo. Aišku, mokiniai perteikia tai, kas kalbama jų šeimose.
Yra mitas, kad jauni žmonės neturi neigiamų nuostatų dėl lyties, jie tą turi, geba atpažinti, ir su jais galima apie tai kalbėti. O kaip tą daryti – svarbiausia būti nuoširdžiam ir aiškiam. Mokiniai sako, kad jie tiesiog nežino šitų dalykų“, – aiškino pedagogas.
Pasak A.Jonušo, mokyklose lytiškumo ugdymas turėtų egzistuoti jau dabar, tačiau tam trūksta politinės valios ir iniciatyvos.
„Manau, kad reikėtų į tai žiūrėti rimtai. Tai nėra papildomas dalykas – reikia pripažinti, kad tai yra gyvybiškai reikalingas dalykas, kaip ir lietuvių kalba ar matematika. Jeigu tą padarytumėme, tada galėtumėme kalbėti jau ir apie mokytojų paruošimą, nes lytiškumo ugdymo specialistų tiesiog beveik nėra. Juos reikia apmokyti, tam reikia pastangų ir plano.
Nežinau, kas turėtų būti ta jėga, kuri pastumia – galbūt tai ministerija, politinė valia, bet kažkas turėtų visa tai išjudinti“, – svarstė mokytojas.
Su mokiniais rengė ir „rinkimus“
Pernai A.Jonušas buvo apdovanotas ir kaip inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas. Kaip pats sako, inovatyvumą jis supranta ne tik kaip informacinių ar komunikacinių technologijų naudojimą, kas jam yra tiesiog savaime suprantama, bet ir kaip naujų ir efektyvių mokymosi būdų ieškojimą. Tą ir pats stengiasi daryti kasdien.
„Su mokiniais nebijome eksperimentuoti ir ieškoti įvairiausių būdų, kaip mokytis, kaip paliesti istoriją. Pavyzdžiui, su paaugliais įgyvendinome projektą „Mokiniai renka“ tai buvo visai nemažas projektas, kurį turbūt auginsime toliau ir prieš kitus rinkimus. Kuriame ir savo interneto svetaines, bet tai pasaulyje jau įprasta praktika.
Manau, kad yra daugybė mano kolegų, kitų mokytojų, kurie ne mažiau verti šių apdovanojimų. Jie taip pat eksperimentuoja, ieško prasmių, yra, mano akimis, nuostabūs specialistai.
Esame linkę neigiamai kalbėti apie švietimą, matyti jį kaip kažkokią sustabarėjusią, konservatyvią sistemą. Yra daugybė nuostabių mokytojų, bet ne visi pasidalija patirtimi ir yra matomi“, – kalbėjo pedagogas.
Jis pažymėjo, kad mokymasis jam – didžiulė vertybė, tačiau reikalaujanti nemažai kantrybės ir jėgų.
„Viską sudėjus, mokytojo darbas man jau yra prestižinis ir nuostabus. Jis yra ir apdovanojantis, ir varginantis, nes daug mokytojų įkrenta į savo „duobes“. Aš irgi esu ten daug kartų buvęs, kai galvoji „kodėl aš čia esu?“, bet tai yra ir sisteminė problema, susijusi su mokytojų krūviais, pagalbos specialistų trūkumu ir pačių mokyklų kultūra“, – svarstė A.Jonušas.
Pasak jo, nemažai lemia ir paties mokytojo asmeninės savybės, kurios gali ir pakenkti, ir pagelbėti.
„Jei mokytoją iš principo jo darbas „veža“, tai jis gali juo būti, bet jei šis darbas jam nuolat kelia tik stresą ir nuovargį, kodėl tuomet dirbti mokykloje? Reikia turėti teigiamą santykį su savo profesija, ir tai galioja ne tik mokytojui, bet ir apskritai kiekvienam žmogui“, – aiškino pedagogas.
Paklaustas, kokius dar tikslus šiuo metu sau yra nusibrėžęs, A.Jonušas prasitaria: „Esu idealistas ir svajotojas, dėl to turiu dar daugybę nerealių idėjų ir planų. Jų visų dar negalėčiau atskleisti viešai“.
Jūsų mokytojas dėl savo išskirtinumo, talento ar įkvepiančio skatinimo mokytis yra mylimas visos mokyklos? O gal pažįstate mokytoją, kuris pasižymi nepaprastu kūrybiškumu bei aktyvumu visoje mokyklos bendruomenėje? Pasiūlykite ir išrinkite jį šauniausiu Lietuvos mokytoju!
Kaip dalyvauti šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimuose? Įkelkite jo nuotrauką į specialų projekto polapį, užpildykite registracijos laukelius ir kasdien balsuokite. O vėliau, visa mokykla galės didžiuotis mokytoju, iškovojusiu garbingą titulą. Dalyvauti konkurse šiemet skatina ir didžiulis prizinis fondas, kuris atiteks laimėtojams, surinkusiems daugiausiai lrytas.lt lankytojų simpatijų.
Konkurso organizatorius – naujienų portalas lrytas.lt su trimis, daugiausiai balsų surinkusiais mokytojais paruoš interviu ir publikuos juos portale. Laimėtojų trejetas bus apdovanotas vertingais rėmėjų prizais: „Benu“ įsteigtomis LIVSANE imuniteto stiprinimo ampulėmis bei „Antėja“ įsteigtais MIDI profilaktiniais sveikatos tyrimais. Dviem, daugiausiai simpatijų surinkusiems mokytojams, atiteks „Lenovo ThinkPad“ verslo klasės kompiuteriai.
