Naktis prieš pirmąją pamoką – bemiegė
34-erių Robertas Šalna geografijos mokytoju dirba jau 11 metų. Nors geografiją įsimylėjo dar vaikystėje, mokytoju būti jis niekada neplanavo. Tačiau likimas viską sudėliojo kitaip.
„Susiviliojau pedagogikos studijomis dėl to, nes buvo galimybė jose įgyti ne tik geografo, bet ir kelionių vadovo, turizmo vadybininko specialybę, o kartu – ir mokytojo. Būtent turizmo sritis dabar ir yra mano papildomas darbas.
Tikrai nemaniau, kad būčiau geras mokytojas, nes nepasitikėjau savimi, bet išbandęs praktiką pamačiau, kad man tai limpa. Mačiau, kad sugebu sudominti mokinius ir gaunu iš jų grįžtamąjį ryšį. Tas mane labiausiai ir sužavėjo – kai matai, kad tai, ką tu darai, duoda rezultatą“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Šalna.
Po pirmosios praktikos mokykloje jis pradėjo ieškotis ir mokytojo darbo – pasak R.Šalnos, tai užtruko, nes buvo krizės metai, o tuomet mokytojų dar nestigo taip, kaip stinga dabar.
„Dar nebuvo taip, kaip dabar, kad mokytojai renkasi darbo vietą, o ne darbo vieta juos“, – prisimena pašnekovas.
Paprašytas prisiminti pirmąją savo darbo dieną mokykloje, geografijos mokytojas juokėsi, kad ji buvo bemiegė.
„Buvo labai nedrąsu, o pirmoji klasė, kurią pradėjau mokyti, buvo dvyliktokai. Kai kurie iš jų buvo aukštesni už mane, amžiaus skirtumas taip pat buvo labai nedidelis, tai nesijaučiau labai jaukiai. O jiems irgi buvo įdomu, kas čia toks atėjo, bet greitai susidraugavome“, – šypsojosi R.Šalna.
Nors Paluknio „Medeinos“ gimnazija buvo pirmoji mokykla, į kurią R.Šalna įžengė kaip mokytojas, į Trakų rajoną neseniai persikraustęs vilnietis taip pat dirba ir sostinėje – geografijos jis moko Vilniaus privačios gimnazijos moksleivius.
Pasak jo, tiek didmiesčio, tiek ir mažo miestelio mokyklos turi savo privalumų bei trūkumų, tačiau yra vienodai brangios.
„Paluknyje mane iš karto labai sužavėjo kolektyvas ir mokiniai. Tai yra kaimo mokykla, bet labai jauki, savita. Čia yra multikultūrinė aplinka, o aš ir pats esu tokioje užaugęs. Supratau, kad reikia tokiose erdvėse kurti patriotiškumą, meilę Tėvynei, o kartu tai bus puiki erdvė ir iššūkis man pačiam“, – svarstė mokytojas.
Jis pridūrė, kad nedrįstų sakyti, jog kažkuri viena mokykla yra geresnė už kitą.
„Kaimo mokykloje dar ne visus vaikus yra persmelkusios technologijos, jie ne tiek daug pamatę pasaulio. Juos gali daug lengviau sudominti, nei Vilniaus vaikus, kurie turi didesnes galimybes keliauti, kurių tėvų pajamos didesnės“, – kalbėjo pedagogas.
Pasak R.Šalnos, kaimo vaikai taip pat yra be galo nuoširdūs, ko kartais galima pasigesti didmiesčių mokyklose.
„Jie yra iš įvairių šeimų – jaučiasi ypatingas nuoširdumas, atvirumas. Nepasakyčiau, kad jo nėra ir Vilniuje, tačiau tam tikras savitumas tikrai jaučiasi ir tas labai žavi“, – kalbėjo jis.
Paklausus, kokie prisiminimai iškyla pagalvojus apie savo mokyklos laikus, R.Šalna šypsojosi, kad viskas buvo „lyg kokiam fabrike“.
„Mes negaudavome tiek daug asmeninio dėmesio iš mokytojų, kiek mokiniai gauna dabar. Tu gali suteikti daug daugiau dėmesio kiekvienam atskirai, galbūt net per pertrauką pasišnekučiuoti apie tam tikras vaiko problemas, nes tai nėra tas konvejeris su 30 mokinių, kai kartais net visų vaikų vardų neatsimeni. Tai labiau kamerinė aplinka“, – aiškino R.Šalna.
Kelią į geografiją nutiesė dėdė
Pedagogas pasakojo, kad geografija jo dėmesį patraukė dar tada, kai mokykloje jis jos net nebuvo pradėjęs mokytis. Tam, pasak jo, įtakos turėjo giminystės ryšys su žymiu keliautoju ir geografu Rytu Šalna.
„Didžiulę įtaką padarė mano dėdė Rytas, jis yra garsus Lietuvos geografas, vadovėlių autorius. Jo kelionės, atvežti žemėlapiai mane labai prikaustydavo. Labai daug tuo domėjausi, sėmiausi įkvėpimo.
Taip pat gyvenau gamtinėje aplinkoje, kuri skatino mano smalsumą, labai mėgdavau įvairius žygius, išvykas – tie įvairūs klausimai kodėl, kas ir kodėl vyksta gamtoje, mane vedė tik prie šito mokslo“, – pasakojo mokytojas.
Dėdė Rytas Šalna, pasak jo, nuolat skatino sūnėną judėti pirmyn ir gilinti geografijos žinias.
„Jis sakė: jeigu tik tau patinka – tai pirmyn. Nors tėvai, tiesą sakant, nuo mažų dienų orientavo mane į muziką – esu baigęs Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, ir, nors sekėsi labai neblogai, vis tiek pasukau ne meno, o mokslo keliu“, – pasakojo R.Šalna.
Pasak mokytojo, Lietuvos vaikus geografija domina, tačiau neretai šios meilės jiems tenka išsižadėti dėl kitų mokslų.
„Kai 11-oje klasėje reikia pasirinkti, ką mokytis toliau, geografija pamirštama – mokiniai renkasi istoriją dėl to, kad jos labai dažnai reikia stojimams į aukštąsias mokyklas. Tai kartais mokiniai savo meilę geografijai išduoda dėl stojimo gerovės. Mano manymu, tai neteisinga. Bet Paluknys nėra ta vieta, kur mokiniai išduoda savo meilę“, – tvirtino R.Šalna.
Jis savo misiją teigė suprantantis labai aiškiai – svarbiausia, pasak mokytojo, yra atverti vaikui langą į platesnį pasaulį.
„Formuoti platesnę moksleivio pasaulėžiūrą ir per tą langą rasti save, savo Tėvynę, matyti save bendrame pasaulio kontekste. Mano misija yra sužadinti mokinį taip, kad jo smalsumas ir žingeidumas augtų, kad jis užduotų kritiškus klausimus“, – kalbėjo R.Šalna.
Jūsų mokytojas dėl savo išskirtinumo, talento ar įkvepiančio skatinimo mokytis yra mylimas visos mokyklos? O gal pažįstate mokytoją, kuris pasižymi nepaprastu kūrybiškumu bei aktyvumu visoje mokyklos bendruomenėje? Pasiūlykite ir išrinkite jį šauniausiu Lietuvos mokytoju!
Kaip dalyvauti šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimuose? Įkelkite jo nuotrauką į specialų projekto polapį, užpildykite registracijos laukelius ir kasdien balsuokite. O vėliau, visa mokykla galės didžiuotis mokytoju, iškovojusiu garbingą titulą.
Dalyvauti konkurse šiemet skatina ir didžiulis prizinis fondas, kuris atiteks laimėtojams, surinkusiems daugiausiai lrytas.lt lankytojų simpatijų. Konkurso organizatorius – naujienų portalas lrytas.lt su trimis, daugiausiai balsų surinkusiais mokytojais paruoš interviu ir publikuos juos portale.
Laimėtojų trejetas bus apdovanotas vertingais rėmėjų prizais: „Benu“ įsteigtomis LIVSANE imuniteto stiprinimo ampulėmis bei „Antėja“ įsteigtais MIDI profilaktiniais sveikatos tyrimais. Dviem, daugiausiai simpatijų surinkusiems mokytojams, atiteks „Lenovo ThinkPad“ verslo klasės kompiuteriai.
