Ragina lygiuotis į kitų šalių praktiką
Pasak M.Nefo, dalis tėvų jau supranta testavimosi privalumus, ir matomi jau šiek tiek didesni skaičiai, nei buvo prieš rugsėjo 1-ąją.
„Kai kurie tėvai galvoja, kad šitas dalykas nepalies jų vaikų, ir bus galima išlaukti pandemijos pabaigos. Priežastys labai įvairios ir nekaltinu tėvų, kurie nenori, kad vaikai testuotųsi. Kartais ta procedūra gali atgrasyti žmones. Bet jei būtų visiškai netestuojami mokiniai, problemos būtų gerokai didesnės“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu VDU licėjuje „Sokratus“ vaikus testuoti sutinka apie 60 procentų tėvų.
M.Nefas teigė labai atsargiai vertinantis galimybę vėl pereiti prie nuotolinio ugdymo. Pasak jo, dabar svarbu pritaikyti per karantiną išmoktas pamokas.
„Kitose Vakarų Europos valstybėse mokyklos nebuvo taip radikaliai uždarytos, jos žymiai geriau pasirengusios ir mišriam bei hibridiniam ugdymui. Tai mes negalime nuslysti į tokį radikalų kraštutinumą ir uždaryti keliems mėnesiams kontaktinį ugdymą. Turime pasinaudoti kitais įrankiais, kuriuos turime ir galime naudoti“, – aiškino M.Nefas.
Pasak jo, vienas iš tų įrankių yra ir mišrus ugdymas, kai vienas srautas moksleivių mokosi iš namų, o kitas – mokykloje.
Licėjaus „Sokratus“ vadovas svarstė, jog natūralu, kad tam tikri ugdymo praradimai tikrai susiformuos, bet nuotolinis mokymas, kuris užtrunka kelis mėnesius, o gal ir dar ilgiau, turės nemenką žalą socialinei vaiko raidai.
Pasak jo, tolimesnis ugdymo procesas priklausys tiek nuo tėvų sąmoningumo, tiek nuo centrinės valdžios sprendimų.
„Mokykla pati nėra visiškai pajėgi nuspręsti, ar verta grįžti į kontaktinį ugdymą, ar dar ne.
Tokie sprendimai užgultų mokyklų direktorių pečius ir po to būtų galimai ieškoma kaltų. Situacija yra rimta, sergančiųjų skaičius didėja, mirštančių žmonių skaičius didėja, tai mokykla negali būti atribota terpė, toliau vykdyti veiklą ir sakyti, kad mūsų tai neliečia.
Natūralu, kad esame tos pačios visuomenės nariai, bet jau daugybę dalykų išmokome – kaip reikia apsisaugoti, kaip atsekti kontaktus, ir turime šia patirtimi pasinaudoti ir visiškai mokyklų neuždaryti“, – tvirtino M.Nefas.
Jis pridūrė, kad naujausia tvarka, jog izoliuoti reikės tik sergančius vaikus, o ne visą klasę, mokykloms ypač pagelbės.
Skaudžiausiai smogė mažiausiems
M.Nefo teigimu, labiausiai dėl nuotolinio mokymo nukentėjo mažiausieji moksleiviai, tačiau ir jų rezultatai yra skirtingi – labiau pasisekė tiems, kuriems daugiau dėmesio skyrė tėvai.
„Vyresniems vaikams tas iš vienos pusės yra lengviau, nes jų technologiniai įgūdžiai yra gerokai aukštesni, bet jiems irgi labai sunku sąmoningai dirbti ir sąmoningai įsisavinti visas žinias ir gebėjimus.
Nepamiškime, kad ir mokytojams kyla daug iššūkių, maksimaliai efektyviai perteikiant visas žinias, socialinius dalykus, kompetencijas. Nuotolinis ugdymas yra gerai ekstra situacijoje, bet jis negali būti per ilgai, nes žala yra stipriai jaučiama“, – kalbėjo „Sokratus“ direktorius.
Pasak jo, dabar kiekvieną vaiką reikėtų vertinti individualiai, nes karantino metu jų gebėjimai tapo skirtingi.
„Tikrai rasime daugybę antrokų, kurie didesnių spragų neturi, bet yra nemažai vaikų, kurie turi tokių spragų, tai tie vaikai turėjo labai skirtingą situaciją. Vieniems tėveliai labiau padėjo, o kiti tėveliai numojo ranka ir galvojo, kad čia yra mokyklų ir jo pirmoko reikalas.
Ir turime situaciją, kai yra antrokų, kurie yra stipriai atsiliekantys. Kai kurie tėveliai eina lengviausiu keliu ir viską nurašo karantinui. Jie galvoja, kad karantinas dabar kaltas ir mokykla turi kažką daryti. Mokyklos mėgina spręsti situaciją, skiriant individualią pagalbą, bet natūralu, kad per trumpą laiką negalima išspręsti visų problemų, kurios susikaupė iš esmės per pusantrų mokslo metų.
