Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nepilnamečiai sudaro maždaug 26 procentus visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė portalą lrytas.lt informavo, kad, naujausiais duomenimis, vien Rukloje yra 165 vaikai, tačiau situacija keičiasi kasdien.
Idėja gimė per atostogas
Susirūpinus migrantų vaikų švietimu, iniciatyvos imasi ne tik ministerija, bet ir įvairios organizacijos, viena jų – „Teachers for refugees“, kurios iniciatoriumi tapo Lietuvoje jau 20 metų gyvenantis Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojas Bartas Pauwelsas.
Paklaustas, kaip kilo mintis ištiesti pagalbos ranką neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų vaikams, B.Pauwelsas pasakojo, kad problemą užteko pamatyti savo akimis.
„Su žmona turime sodybą Baltarusijos pasienyje – iki sienos su Baltarusija yra gal 500 metrų. Liepos mėnesį pats pamačiau, kas ten vyksta. Šiaip ten labai ramus kampelis, bet pamačiau, kaip kariuomenė surenka pabėgėlius, ir mane labai sukrėtė, kad į tuos mikriukus veda labai daug vaikų.
Didžioji dalis jų buvo mokyklinio amžiaus ir rugsėjo 1-ąją turėjo pasitikti mokykloje“, – prisiminė prancūzų licėjaus mokytojas.
Jis tvirtino vis patikrindavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainę, tačiau jokios informacijos apie šių vaikų ugdymą neradęs.
„Pradėjau sekti švietimo ministerijos puslapį ir laukiau, ką jie dėl to darys, ruošdamasis naujiems mokslo metams vis galvojau apie tuos vaikus. O galiausiai man šovė mintis, kad mokyti juos reikia patiems. Kreipiausi į kelias nevyriausybines organizacijas – „Raudonąjį kryžių“ ir „Caritą“, kurie buvo pasiruošę man padėti su šiuo projektu.
Rugpjūtį reikalai truputį pajudėjo ir šis klausimas jau buvo keliamas aukščiau, tad susisiekiau su ŠMSM, jie man suteikė informacijos, kaip vaikų mokymą galėčiau vykdyti toliau“, – pasakojo B.Pauwelsas.
Jis aiškino, kad, nei iniciatyvą parodžiusios organizacijos, nei savanoriai už būsimas pamokas jokios paramos kol kas negavo, tačiau sulaukti jos norėtų.
„Būtų gražus gestas, jei Vyriausybė ar ministerija skirtų pinigų, tačiau atsirado rėmėjų, kitų organizacijų, įvairios paramos iš žmonių tikrai gavome.
Žinome, kad Rukloje esantiems vaikams valstybė organizuos lietuvių kalbos pamokas – kiekvieną dieną po tris. Šiam projektui, mūsų žiniomis, yra skirti nemenki pinigai. Labai gerbiu lietuvių kalbą, tačiau šiuo atveju nelabai suprantu, kam ji reikalinga vaikams, kurių apie 80 procentų tikrai išvyks iš Lietuvos.
Nenoriu skaičiuoti svetimų pinigų, tačiau drįstu sakyti, kad tai yra absoliutus jų švaistymas. Šiems vaikams kur kas naudingiau būtų mokytis anglų kalbos, matematikos, gal dar istorijos, geografijos ar biologijos – tokių disciplinų, kurių žinios praplėstų vaikų akiratį ir būtų naudingos jiems gyvenant bet kokioje šalyje“, – svarstė mokytojas.
Randa panašumų su lietuviais
„Teachers for refugees“ atstovas pažymėjo, jog šiuo metu vyksta derybos su dar keturių Europos Sąjungos šalių pedagogais, organizacija siekia pas migrantų vaikus pakviesti kuo daugiau savanorių.
„Kadangi dirbu prancūzų licėjuje, turiu ambasadorių kontaktus, ir jie pasirengę pagelbėti. Kai tik sugalvojau, kad reikia mokyti šiuos vaikus, prie mūsų iš karto prisijungė 15 licėjaus kolegų, o šiandien turime jau 55 savanorių mokytojus, ir visi jie yra pasiryžę padėti“, – teigė B.Pauwelsas.
Pasak jo, Lietuvoje labai daug kalbama apie hibridinę Baltarusijos ataką, bet mažai kalbama apie vaikus, su kuriais reikia dirbti ir kurie taip pat turi teisę į išsilavinimą. Vis tik jis pastebi, kad situacija jau spėjo pagerėti.
„Labai svarbu, kad nustotumėme žiūrėti tiek į migrantus, O ypač į jų vaikus kaip į agresiją Lietuvai. Turime žiūrėti į juos kaip į žmones, nes jiems labai reikia mūsų pagalbos, ypač vaikams. Jeigu jais nepasirūpinsime, jų raida sustos, neduosime jiems to, kas yra būtiniausia.
Tačiau požiūris jau po truputį keičiasi. Aš pats esu užsienietis, ir, nors Lietuvoje gyvenu jau 20 metų, manau, kad lietuviai turbūt pradėjo prisiminti netolimą praeitį, kai patys buvo pabėgėliai. Mūsų tautiečiams tuomet padėjo vokiečiai ar amerikiečiai, o dabar mes galėtumėme padėti tiems, kurių situacijoje patys neseniai buvome.
Žinoma, ne visi gali vykti į stovyklas ir savanoriauti, bet žmonės supranta, kad savanoriams reikia ir pinigų, ir kuro, ir maisto, tai vis atsiranda paaukojančių“, – džiaugėsi B.Pauwelsas.
Jis tvirtino, kad šiuo metu suburtos savanorių komandos jau intensyviai ruošiasi, o migrantų vaikai nuo spalio 2-osios galės mokytis ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų disciplinų.
„Kadangi mūsų savanoriai yra iš 7 skirtingų valstybių, mums labai svarbu, kad vaikai galės mokytis ne tik lietuvių kalbos, nors, žinoma, tai irgi yra labai naudinga tiems, kurie čia liks.
Labai svarbu, kad jie galėtų mokytis matematikos, anglų kalbos, prancūzų kalbos ar istorijos. Mes paruošėme skirtingas programas pagal amžiaus grupes. Yra ir tokių mokytojų, kurie dirbs su ikimokyklinio amžiaus vaikais, taip pat dvi grupės mokytojų, kurios dirbs su tais vaikais, kurie atvyko nelydimi suaugusiųjų. Tai dažniausiai yra paaugliai, kurie kalba anglų ar prancūzų kalbomis“, – paaiškino B.Pauwelsas.
Jis sakė besitikintis, kad vaikus mokyti pavyks kiekvieną savaitgalį, nes savanoriai turi pagrindinius darbus ir migrantų vaikams skirs savo laisvalaikį.
„Dabar turime visokių variantų – galbūt atsigręšime į vieną ar kitą nevyriausybinę organizaciją, galbūt galėsime dirbti jų vardu. Tikimės kokia nors forma gauti ir paramos iš valstybės. Bandome sudėlioti viską taip, kad nebūtų apsunkinta buhalterija, kad savanoriai tiesiog galėtų vykti į stovyklas ir mokyti“, – aiškino „Teachers for refugees“ atstovas.
Pradės nuo lietuvių kalbos mokymo
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spalį taip pat ruošiasi pradėti migrantų vaikų ugdymo procesą. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Šarmavičius teigė, kad visi migrantų vaikai iki 18 metų bus mokomi Rukloje, Pabradėje, Vilniuje ir kitose jų gyvenamosiose stovyklose. Į jų gyvenamąsias vietas atvyks mobilios pedagogų ir kitų specialistų bei savanorių grupės.
Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, mokytojų atranka rūpinsis Vilniaus lietuvių namai, turintys daug patirties su užsieniečių mokymu. Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Mokymą, kaip ir planuota, numatoma pradėti spalio 1 dieną. Ministerija turi pradėti migrantų vaikų mokymą per 3 mėnesius nuo jų atvykimo. Mokymas vyks kasdien, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas, kai su mokiniais bendraus savanoriai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Šarmavičius.
Pasak jo, tiek ministerija, tiek savivaldybės bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais.
„Užimtumą nevyriausybinės organizacijos organizuoja jau dabar ne tik darbo dienomis, bet ir šeštadieniais bei sekmadieniais. Finansinė parama už savanoriavimą kol kas nėra skiriama“, – pažymėjo ŠMSM atstovas.
Pažymima, kad atvykusių iš užsienio vaikų ugdymas visų pirma pradedamas nuo lietuvių kalbos mokymo: nemokantys lietuvių kalbos mokiniai jos mokosi vienerius metus.
„Mokyklinio amžiaus mokiniams sudaromos išlyginamosios klasės (nuo 4 iki 15 mokinių). Tokioje klasėje planuojama 15 lietuvių kalbos pamokų per savaitę.
Antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su mokomųjų dalykų terminais lietuvių kalba.
Tokiu būdu mokiniams sukuriamos sąlygos išmokti lietuvių kalbą tiek, jog po metų jie galėtų mokytis dalykus, numatytus bendrosiose programose, lietuvių kalba kartu su mokiniais, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji“, – dėstė A.Šarmavičius.
