Izoliavo per tūkstantį žmonių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė naujienų portalui lrytas.lt pirmadienį aiškino, kad situacija ugdymo įstaigose kinta nuolat, tačiau nuo rugsėjo 1-osios registruoti infekcijos protrūkiai jau 42-ose ugdymo įstaigose.
„Iš jų dauguma – mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra apie 11 proc. visų ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruotų protrūkių. Tiesa, protrūkiai tiek mokyklose, tiek darželiuose nėra skaitlingi – didžiojoje dalyje jų registruota po 2-3 susijusius atvejus“, – komentavo NVSC atstovė.
J.Petravičienės teigimu, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, iš jų apie 90 proc. yra pirminiai atvejai, t. y., kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Taip pat izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais. Dar 230 asmenų, vertinama, turėjo mažos rizikos sąlytį.
Pasak NVSC atstovės, vertinant židinių pasiskirstymą regionuose, jų registruota beveik visose apskrityse, gausiau – Šiaulių, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
„Kalbant bendrai, dauguma atvejų ugdymo įstaigose nustatyta vaikų tarpe, tai galima sieti su tuo, jog daugiau nei 80 proc. švietimo darbuotojų jau yra pasiskiepiję. Ir tai yra labai svarbu, kai kalbame apie visų mūsų tikslą, jog vaikai būtų ugdomi klasėse.
Ką gali aktyvus skiepijimasis, matėme, kai socialines paslaugas teikiančios įstaigos, taip pat gydymo įstaigos kurį laiką išvis buvo išnykusios iš protrūkių žemėlapio, o šiuo metu, net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, didelių gaisrų taip pat išvengiama, lyginant su situacija, kurią turėjome praėjusį rudenį“, – kalbėjo J.Petravičienė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę svarstė, kad įtakos sparčiai kylantiems užsikrėtimų skaičiams turėjo ir kontaktinis ugdymas. Jo teigimu, kelios artimiausios savaitės bus sunkesnės.
„Mes prisiėmėme tam tikras rizikas būtent daryti kontaktinį švietimą, ir mes suvokiame, kad šitas etapas sukurs papildomas rizikas. Be to, kad dar turime nemažai nepasiskiepijusių, tai prisideda dar ir kontaktinis ugdymas.
Manau, kad artimiausias dvi tris keturias savaites turėsime sunkesnes, bet jei visi naudosimės visais įrankiais, galima situaciją stabilizuoti ir neturėti tokio gruodžio ir sausio, kokius turėjome pernai“, – sakė A.Dulkys.
Įrangos pristatymas užtruko
Vertindama galimą susirgimų COVID-19 šuolį rudenį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar pavasarį priėmė sprendimą mokyklose įrengti hibridines klases. Tokiu atveju saviizoliacijoje esantys ar dėl kitų priežasčių pamokose dalyvauti negalintys moksleiviai prie pamokų galėtų prisijungti nuotoliniu būdu.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė kiek anksčiau teigė, kad hibridinėms klasėms reikalinga įranga mokykloms bus pristatyta rugsėjį arba spalį. Savo ruožtu jos patarėjas Dainoras Lukas portalui lrytas.lt antradienį tvirtino, kad visa mišriam mokymui pritaikyta įranga mokyklas pasieks iki spalio pabaigos, nes pirkimai šiuo metu stringa visame pasaulyje.
„Apgailestaujame, kad dėl didelio technologinės įrangos poreikio ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, jos pristatymas šiek tiek užtruko. Įranga arba dalis įrangos savivaldybes turėtų pasieks iki spalio mėnesio pabaigos.
Buvo planuota įsigyti hibridinio mokymo įrangos dviem tūkstančiams klasių – t.y. po dvi klases kiekvienoje mokykloje, tačiau tiekėjai pasiūlė labai geras kainas, ir už tą pačią sumą hibridinio mokymo įranga galės būti aprūpinta kelis kartus klasių nei buvo planuota“, – teigė D.Lukas.
Pasak jo, hibridinio mokymo klasės galėtų būti įrengiamos visose mokyklose, dėl konkretaus jų skaičiaus mokyklose spręs pačios savivaldybės.
Savo ruožtu Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) jau paskelbė įsigijusi virš 1800 mobilių vaizdo įrašymo įrenginių, kuriuos per rudenį išdalins savivaldybėms.
„Šie nauji įrenginiai užtikrins aukštos raiškos filmavimo kokybę, galimybę kilnoti kameras į bet kurią klasės dalį bei objekto automatinio sekimo funkcijas 360 laipsnių kampu. Tai leis pilnavertiškai nuotolyje besimokantiems mokiniams įsitraukti į visus pamokos aspektus, o mokytojams sklandžiai vykdyti savo pamokos planą“ – sakė NŠA vadovė Rūta Krasauskienė.
NŠA pažymėjo, kad visa ši įranga savivaldybes pasieks iki lapkričio pabaigos.
Klaipėdos savivaldybė lėšų skyrė pati
Kaip portalui lrytas.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas, savivaldybė vertina ir skatina, kad mokyklos pačios įsirengia hibridines klases pagal savo galimybes. Pasak jo, informacijos, kiek bus įrengta hibridinių klasių sostinėje, savivaldybė kol kas neturi.
„Kiek žinome, nemažai mokyklų yra nusipirkusios kameras, robotukus, – kas naudojama hibridiniam mokymui. Taip pat Švietimo, sporto ir mokslo ministerija nupirko robotukų ir kamerų, kurios artimiausiu metu pasieks mokyklas“, – sakė P.Vaitekėnas.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė komentavo, jog, remiantis preliminariais ministerijos duomenimis, Kauno miesto bendrojo ugdymo mokykloms numatyta skirti apytiksliai 160 hibridinių klasių.
„Šiuo metu konkrečių skirstymo kriterijų mokyklomis nėra, tačiau švietimo įstaigos ruošiasi ir skiria dėmesį turimos technikos atnaujinimui. Kiekviena mokykla, planuodama savo 2021 m. biudžetą, įsivertino esamą mokyklos infrastruktūrą (interneto ryšį, projektorius, lentas, garso sistemas, mikrofonus, vaizdo kameras, nuotolinio mokymo platformas) ir pagal skirtas lėšas įsigijo ar dar planuoja įsigyti tai, ko labiausiai reikia.
Planuojant 2022 m. savivaldybės biudžetą, numatoma į jį įtraukti ir hibridinių klasių finansavimo klausimą“, – sakė O.Gucevičienė.
Optimistiškai atrodo Klaipėda – savivaldybė pati skyrė lėšų visoms pradinėms klasėms hibridinio mokymo įrangai įsigyti. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, kad per rugsėjo mėnesį ir tikimasi įrangą įdiegti visose pradinėse klasėse.
„Bendra suma, skirta iš savivaldybės biudžeto – 2,17 mln. eurų, įranga perkama 310 klasių. Viešuosius pirkimus atlieka pačios mokyklos, dalis jų jau turi hibridinio mokymo įrangą, kitos dar vykdo procedūras.
Pagal mūsų turimą informaciją, kiekviena mokykla turėtų sulaukti įrangos dviem klasėms. Kadangi pradinės klasės bus aprūpintos iš savivaldybės biudžeto, Klaipėdoje ministerijos skirta įranga bus numatyta vyresnėms klasėms“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, sergamumo COVID-19 situacija Klaipėdoje išlieka sudėtinga, todėl mokyklose šią savaitę pradedamas ir mokinių testavimas.
„Taip pat, siekiant, kad mokyklų bendruomenės dar aktyviau skiepytųsi, mokyklose planuojami ir mobilių medikų komandų vizitai, ypatingas dėmesys skiriamas ir intensyviam patalpų valymui, vėdinimui, rankų plovimui, srautų valdymui ir kitoms infekcijų plitimo prevencijos priemonėms“, – portalui lrytas.lt sakė L.Prižgintienė.
Kaip aiškina ministerija, hibridinis mokymas – tai galimybė lygiagrečiai derinti du skirtingus – nuotolinį ir kontaktinį – mokymo organizavimo būdus, kai dalis mokinių mokosi klasėje kontaktiniu būdu, o dalis jungiasi prie pamokos nuotoliniu būdu, naudodamiesi įvairiomis technologijomis. ŠMSM pabrėžia, kad ugdymas hibridiniu būdu taikomas tik išimtiniais atvejais.
Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma besigydantiems namie vaikams, kai gydytojų komisija yra paskyrusi mokymą namuose, esantiems izoliacijoje dėl pandemijos. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) yra parengusi vadovą hibridiniam mokymui: mokytojams pateiktos šiam ugdymo būdui skirtos rekomendacijos bei metodiniai siūlymai (organizaciniai, techniniai, programiniai ir kiti sprendimai).
