Mokytojas nėra profesija – tai gyvenimo būdas
„Mokytojavimas man asocijuojasi su sodo auginimu: kai kurie medžiai auga greičiau ir stipresni, kai kurie lėčiau ir silpnesni, tačiau anksčiau ar vėliau jie duoda vaisius.
Tikiu kiekvienu jaunu žmogumi, nesvarbu iš kokios aplinkos jis ateina į mokyklą. Vaikams dažnai kartoju: mes nesirenkame tėvų, mes negalime pasirinkti aplinkos kurioje augame, tačiau mes galime pasirinkti, kaip gyventi ateityje“, – atvirauja mokytoja ir priduria, jog vaikams, ypač patiriantiems socialinę atskirtį, yra svarbu suprasti ir patikėti, kad jis pats gali labai daug, o tai suvokti gali padėti būtent mokytojas.
Paklausta, kas yra geras mokytojas, E.Naidaitė juokauja, jog tai klausimas, vertas milijono.
„Geras mokytojas – tai žmogus, turintis tvirtą vertybinį pamatą, sąžiningas, nebijantis klysti, mokantis atsiprašyti. Tai žmogus, kuriam mokytojavimas nesibaigia su paskutinės pamokos skambučiu. Apskritai, mokytojas nėra profesija – tai gyvenimo būdas“, – teigia ilgametę pedagoginio darbo patirtį sukaupusi mokytoja.
„Juk neįmanoma po 14 ar 15 val. nebebūti mokytoju. Parašo vaikai su įvairiais klausimais ir šeštadienį, ir per atostogas. Su buvusiais mokiniais susitinkame pažaisti stalo žaidimus, padiskutuoti apie gyvenimą. Man smagu, kai jie skambina pasidžiaugti laimėjimais ar pasiguosti dėl nesėkmių.
Sustabdo kartą pasieniečiai ir sveikinasi: „Labas vakaras, mokytoja“. Tokiais momentais supranti, kad tai yra darbas, kuris uždeda „štampą“ ant kaktos visam likusiam gyvenimui“, – mintimis dalijasi E.Naidaitė.
Net ir karas nepakeistų požiūrio į darbą
Neišvengiama nūdienų mokytojo kasdienybė – nuotolinis mokymas. Nors tai sukėlė nemažą ažiotažą, daug pasipiktinimo bangų, E.Naidaitės požiūrio į darbą tai nė kiek nepakeitė.
„Požiūrio į mokytojo darbą negalėtų pakeisti net karas, tai nuotolinis mokymas juo labiau. Ši situacija tik leido suprasti, kad atsitikus bėdai, ne vien kariai ar gydytojai gyvenime atsiduria priešakinėse linijose. Pasirodo į jas gali patekti ir mokytojai. Tai buvo iššūkis. Bet ne dėl to, kad tai būtų be proto sunku, o dėl to, kad tokiai situacijai iš esmės šalis buvo nepasiruošusi“, – atvirauja moteris. Jos teigimu, atsivėrė daug švietimo sistemos žaizdų, kurias ne taip lengva užgydyti.
E.Naidaitės nuomone, iš pradžių didžiausiu iššūkiu tapo techninių priemonių neturėjimas, išryškėjo IT kompetencijų spragos, pasimatė stiprus atotrūkis tarp miesto ir regionų gimnazijų.
„Tačiau, iš kitos pusės, tai atvėrė ir puikias galimybes tobulėti tose srityse, kurias buvome apleidę. Ši situacija išmokė moksleivius savarankiškumo, leido prisiimti didesnę atsakomybę. Apibendrinant, mums rinktis: pandemijos kontekste matyti tik problemas ar ir galimybes. Aš renkuosi ieškoti galimybių“, – teigia E.Naidaitė.
Be mokytojavimo – ir kiti kilnūs darbai
Dirbdama mokytoja bei studijuodama, E.Naidaitė užsiima dar ir kita veikla – daugiau nei prieš metus įkūrė organizaciją, vienijančią Marijampolės regiono šeimas, auginančias cukriniu diabetu sergančius vaikus.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad priklausiau Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubui, tuo metu buvau išrinkta klubo prezidente ir sugalvojome organizuoti labdaros vakarą, o už surinktas lėšas nupirkti vaikams, sergantiems diabetu, sensorius.
Suorganizavome vakarienę, kurioje dalyvavo beveik visi Marijampolės apskrities labdara užsiimantys klubai bei kiti, geros valios žmonės. Gruodį suorganizavome „Cukrinukų Kalėdas“, į kurį susirinko cukriniu diabetu auginančios šeimos iš viso regiono, nuo tada ir nebeišsiskyrėme, nes vaikučių tėvai išreiškė poreikį bendrauti.
Taip ir sukūrėme VšĮ „Cukrinukus“, – pasakoja E.Naidaitė bei priduria, jog idėja gimė natūraliai iš didžiulio poreikio bendrauti ir bendradarbiauti.
Didžiausiu paskatinimu imtis šios veiklos paskatino ir dvi dukros, kurios paauglystėje susirgo I tipo cukriniu diabetu.
„Manau, kad geriausiai vienas kitą suprasti ir padėti gali to pačio likimo žmonės. Aš galiu pabandyti suprasti kaip jaučiasi neregys, tačiau negaliu jausti to, ką jaučia jis“, – E.Naidaitės teigimu, savitarpio pagalba yra labai efektyvus būdas spręsti tokias problemas.
Kartu su kitais organizacijos nariais E.Naidaitė inicijuoja įvairias veiklas, dalijasi informacija apie diabetui valdyti skirtas priemones, padeda ieškoti pagalbos. Su Marijampolės vietos veiklos grupe planuoja įgyvendinti projektą „(su)Gyventi su liga“, kurio metu numatomos neuroedukacijos, šeimų stovyklos, diskusijos su švietimo įstaigų bendruomenėmis apie šią ligą ir kitos veiklos.
Be to, moteris aktyviai dalyvauja projektinėse veiklose, kuriose susiduriu su priklausomybių ar kitomis ligomis sergančiais žmonėmis, vaikais iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų.
„Mano nuomone, Lietuvoje galėtų būti labiau skatinama steigti įvairias savipagalbos grupes, asociacijas, kuriose visi galėtų bent jau pasidalyti savo skauduliais, pasikalbėti ir išsikalbėti. Tam reikia tik bendruomenės, kuri būtų empatiška ir suinteresuota pokyčiu. Tai vyksta ir žmonės, susibūrę kartu, nuverčia kalnus“, – šypsosi mokytoja E.Naidaitė.
Ir mokytojams niekada nevėlu mokytis
Mokytoja Edita galėtų pavyzdžiu būti ne vienam jaunam žmogui, kad savojo kelio paieška gali trukti ilgiau ir niekada nevėlu tobulėjimui. Veiklų ir norų derinimas, regis, E.Naidaitės kraujyje: ji ne tik įgijo kelias skirtingas specialybes, bet ir rado laiko papildomoms veikloms.
„Studijuodama ekonomiką, Vilkaviškio rajono Gražiškių vidurinėje mokykloje pradėjau dirbti mokyklos švenčių organizatore. Vėliau prasitariau, kad esu buvusi šokėja ir manęs paklausė, ar negalėčiau paruošti šokio, tuomet sekė šokio būrelis mokykloje, dar vėliau pamokos ir darbas įsivažiavo. 2013 metais Gražiškių gimnazija tapo ypatingiausia šalies mokykla – parsivežėme „GrandPrix“ apdovanojimą“, – mokytojavimo pradžia dalijasi moteris.
Baigusi ekonomiką, E.Naidaitė įgijo pedagoginę kvalifikaciją. Keičiantis švietimo politikai suprato, jog dirbti šokių mokytoja be choreografo išsilavinimo negalės, todėl įstojo į Marijampolės kolegiją studijuoti meno bakalauro ir pedagogikos. Derindama darbą, dienines studijas ir augindama tris vaikučius, moteris tapo diplomuota choreografe.
„Šiuo metu taip pat esu studentė. Vytauto Didžiojo universitete studijuoju Švietimo vadybos magistrantūros studijų antrame kurse. Jei viskas pavyks – svajoju apie doktorantūrą“, – ateities planais dalijasi E.Naidaitė.
Naujienų portalas lrytas.lt pristato jau tradicija tapusį projektą „Šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimai 2021“, kurio metu prisimename apie visos Lietuvos išskirtinius bei įkvepiančius mokytojus, besididžiuojančius savo profesija.
Jūsų mokytojas dėl savo išskirtinumo, talento ar įkvepiančio skatinimo mokytis yra mylimas visos mokyklos? O gal pažįstate mokytoją, kuris pasižymi nepaprastu kūrybiškumu bei aktyvumu visoje mokyklos bendruomenėje? Pasiūlykite ir išrinkite jį šauniausiu Lietuvos mokytoju!
Kaip dalyvauti šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimuose? Įkelkite jo nuotrauką į specialų projekto polapį, užpildykite registracijos laukelius ir kasdien balsuokite. O vėliau, visa mokykla galės didžiuotis mokytoju, iškovojusiu garbingą titulą.
Dalyvauti konkurse šiemet skatina ir didžiulis prizinis fondas, kuris atiteks laimėtojams, surinkusiems daugiausiai lrytas.lt lankytojų simpatijų. Konkurso organizatorius – naujienų portalas lrytas.lt su trimis, daugiausiai balsų surinkusiais mokytojais paruoš interviu ir publikuos juos portale.
Laimėtojų trejetas bus apdovanotas vertingais rėmėjų prizais: „Benu“ įsteigtomis LIVSANE imuniteto stiprinimo ampulėmis bei „Antėja“ įsteigtais MIDI profilaktiniais sveikatos tyrimais. Dviem, daugiausiai simpatijų surinkusiems mokytojams, atiteks „Lenovo ThinkPad“ verslo klasės kompiuteriai.
