Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.
Dauguma BNS kalbintų universitetų atstovų teigė surinkę pačių studentų siųstą informaciją apie imunitetą, bet žada juos tikrinti ir fiziškai, daugiausia – atsitiktine tvarka. Dauguma taip pat tvirtina, kad į paskaitas besirenkantys studentai reikalavimų turėti galimybių pasą laikosi.
VU kol kas tikrina tik „prie durų“
Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas BNS sakė, kad universitetas dar aiškinasi teisinius niuansus dėl duomenų apsaugos apribojimų kaupti studentų duomenis, bet žada sukurti sistemą.
„Aš labai tikiuosi, kad per mėnesį mes rasime sprendimą ir automatizuosime šitą procesą. O patikros vyksta, darome jas nuo ketvirtadienio: ne prie auditorijų, bet prie įėjimo į pagrindinius pastatus stovi žmonės, kurie patikrina pasus, kaip ir bet kur kitur. Nesusidūriau, negirdėjau tokių, kad neturėtų. Bet reikia dar priprasti, ypač, kur didesni srautai, eilės – prašome kantrybės, solidarumo“, – teigė R. Petraukas.
Anot jo, mažiausiai 90 proc. VU studentų yra gavę bent vieną skiepą, tarp darbuotojų 90 proc. jau vakcinuoti visiškai.
Tikrina dėstytojai, administracija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė Simona Pilkienė sako, kad kol kas apie 60 proc. studentų internetu yra pateikę duomenis apie turimą galimybių pasą – per šią savaitę ketinama paraginti procesą užbaigti, tad „kol sistema suveiks“, į paskaitas atvykstantys studentai galimybių pasus turi rodyti dėstytojui ar administracijai.
„Studentas mums pateikia dokumentą, įgalioti asmenys patikrina ir pateikiame sąrašus dėstytojams, su kokiu dokumentu, kokioje būsenoje studentai yra. Ir tie, kurie gali dalyvauti, eina į paskatą, tie, kurie negali dalyvauti, jungiasi nuotoliniu būdu (...). Studentas duomenis pateikia per studentų portalą, įsijungia žmogiškasis faktorius – patikriname, įsirašome datą, iki kada galioja, ir duomenis iškart ištriname“, – sakė ji.
Pasak S. Pilkienės, idėjos nuolat fiziškai tikrinti atvykstančius studentus universitetas atsisakė, kadangi nemaža dalis jų yra iš užsienio ir neturi lietuviškojo galimybių paso, europinį žaliąjį sertifikatą sunkiau patikrinti, be to, dalis studentų iš trečiųjų šalių ir neturi šio dokumento, o remiasi kitomis pažymomis.
Duomenų nesaugo
Kauno technologijų universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka sako, kad aukštoji mokykla papildė akademinę informacinę sistemą atskira posisteme, kurioje studentai, atvykstantys į paskaitas ir kitus užsiėmimus, turi pateikti galimybių pasą ar kitus jų imunitetą patvirtinančius dokumentus. Tačiau studijuojantieji bus tikrinami ir pačiame universitete.
„Jokių duomenų tikrai nekaupiame, nes tai prieštarautų duomenų apsaugos reglamentui. Jie užpildo, paskirti žmonės, kurie reguliariai patikrins, ar tie studentai, dalyvaujantys praktiniame užsiėmime, turi reikiamus dokumentus. Tikrai nebus taip, kad prie kiekvienų durų stovės tikrintojai, bet, be abejo, reguliari patikra bus“, – BNS kalbėjo universiteto vadovas.
Anot jo, dar prieš rugsėjo 1-ąją surinktais duomenimis, imunitetą nuo COVID-19 turi per 90 proc. įstaigos darbuotojų, tarp studentų, be pirmakursių – per 70 procentų, dar keliolika procentų turėjo bent vieną skiepą. Rektorius neabejoja, kad šie rodikliai šiuo metu dar didesni.
Tikrins atsitiktinai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studijų centro vadovo pavaduotoja Vilma Žaltauskė BNS taip pat patvirtino, kad studentai turi užpildyti deklaraciją, kad jie atitinka galimybių paso reikalavimus, o į auditorijas įleidžiami tik patvirtinusieji šį dokumentą. Studentai taip pat gali būti patikrinti ir atsitiktine tvarka.
„Tai puikiai veikia: jau turėjau vieną paskaitą, eisiu ir į kitą – turiu žurnalą, matau, kuriuos studentus galiu įsileisti, matau, kurie neturėtų dalyvauti kontaktiniuose darbuose. Atsitiktinai paprašau kelių studentų iš grupės parodyti galimybių pasą. Aišku, kai kurie tikrina visus, bet tai dažniausiai būna dalyko pradžioje, o eigoje tikriname atsitiktine tvarka“, – sakė V. Žaltauskienė.
Anot jos, rugpjūčio pabaigos Statistikos departamento duomenimis, LSMU buvo 82 proc. turinčių pilną imunitetą, 6 proc. – pasiskiepiję viena doze, bet, pasak jos, šis skaičius rugsėjo pradžioje jau turėtų būti „gerokai didesnis“.
Aukštojo ir profesinio mokymo įstaigų studentams nuo rugsėjo privaloma turėti galimybių pasą, t. y. būti pasiskiepijus, persirgus, arba periodiškai testuotis. Jų neturintieji gali mokytis tik nuotoliniu būdu. Įstaigos taip pat privalo užtikrinti srautų reguliavimą, užsiėmimuose būtinos kaukės.
Pirminiais duomenimis, universitetuose ir kolegijose studijuos 104,8 tūkst. studentų, iš jų 18,8 tūkst. pirmakursių.
