Apie tai meras antradienį papasakojo socialiniame tinkle „Facebook“.
Pažėrė kritikos valdžiai
„Rugsėjo pirmoji – šventė, kurią reikia apginti dabar.
Visus 73 tūkstančius Vilniaus moksleivių ir daugiau nei 6 tūkstančius mokytojų sveikinu su naujaisiais mokslo metais. Galiu tik pasididžiuoti, kad pandemijos iššūkius pasitinkame iškelta galva – sveikatos saugumą užtikriname maksimaliai, nuotolinio mokymo patirtis išnaudojame ir kūrybiškumui suklestėti, ir trūkstamų mokymosi erdvių problemai spręsti, diegiame IT mokymąsi pradinukams, sistemišką kūrybiškumą visiems, kuriame miestą kaip platformą mokymuisi, keliame vadovų kvalifikaciją, diegiame ir kitas inovatyvias programas.
Tačiau jei ir toliau iš nacionalinės valdžios sulauksime tiek pat ir tokio pat dėmesio švietimui, tai po trejų metų Vilniuje Rugsėjo 1-oji bus labai liūdna šventė su tragedijos priemaišomis“, – rašė Vilniaus meras.
Jis aiškino, kad šiuo metu Vilniuje itin trūksta naujų mokyklų, dėl to jau po kelerių metų gali tekti spręsti, kur sutalpinti visus sostinės moksleivius.
„Kai Lietuvoje bus kalbama apie „išgelbėtas“ mažąsias regionų mokyklas, Vilniuje turime kalbėti apie moksleivius, kurie jau šiandien yra persigrūdę perpildytose mokyklose, ir kurie neturės kur mokytis, jei ir toliau sistemiškai pinigai bus skiriami bet kam Lietuvoje, bet ne mokyklų statybai ten, kur jų tikrai reikia. O jų per artimiausius kelerius metus Vilniuje reikia bent aštuonių!
Palyginimui – penkiamečių vaikų turime beveik dvigubai daugiau nei aštuolikmečių, todėl ugdymo įstaigų vietų poreikis auga kasmet. Pernai atidarėme net dvi naujas mokyklas, kitai rugsėjo pirmajai bus dar viena, tačiau to gerokai per mažai – Vilniuje labai trūksta darželių ir mokyklų. Turime konkretų planą, pagal kurį iki 2025-ųjų sostinėje būtina atidaryti 15 naujų darželių bei mokyklų“, – dėstė sostinės vadovas.
Jis nurodė ir aiškią sumą, kokių investicijų tikimasi.
„Tam reikia 157 mln. eurų, iš valstybės prašome bent pusės šios sumos (visur kitur Lietuvoje, primenu, mokyklos finansuojamos pilnai valstybės). Tačiau kol kas nei pažadų, nei garantijų neturime. Žemėlapyje pavaizduoti Vilniaus rajonai, kur pagal mūsų planą turėtų atsirasti mokyklos“, – kalbėjo R.Šimašius.
Meras pridūrė, kad savivaldybė viena šio plano neįgyvendins, tad būtina ir centrinės valdžios pagalba.
„Kai buvusios valdančiosios partijos vadovas iš Naisių rojaus dar visai neseniai gyrėsi, kad Lietuvos regionuose nuo uždarymo išgelbėjo 170 mokyklų, apie sostinę, apie kitus miestus, jis, žinoma, negalvojo. Besitraukiančiuose regionuose remontuojamos net mažiausios mokyklos, kurios kartais praėjus vos porai metų po remontų uždaromos visam laikui.
Tuo tarpu augančiame Vilniuje net naujas mokyklas pradedame statyti be garantijų, kad sulauksime finansavimo. Bet laukti negalime, turime rizikuot – jau dabar kai kuriose mokyklose tik išradingais būdais sukuriame tokias sąlygas, kurios padės išvengti dviejų pamainų (kalbu apie M. Mažvydo progimnaziją, kuri yra labiausiai apkrauta mokykla visoje Lietuvoje – virš 1800 moksleivių).
O nacionalinių politikų, ruošiantis iškilmingoms Rugsėjo pirmosios kalboms, kviečiu neužmiršti, kad tuo metu, kai neretai euroremontiškai suremontuotoms regionų mokykloms trūksta moksleivių, Vilniuje trūksta pačių mokyklų“, – rašė sostinės vadovas.
Išdygs nauja pradinė mokykla
Tačiau kai kurie naujų sostinės mokyklų projektai jau sulaukė kritikos.
Vilniuje esančiuose Moksleivių rūmuose, kur šiuo metu veikia Lietuvos Vaikų ir Jaunimo Centras (LVJC), ketinama įkurti pradinės mokyklos filialą. Kai kurie vilniečiai baiminasi, jog čia nebeliks dalies buvusių neformalaus švietimo užsiėmimų.
Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, didžiausią Lietuvoje neformaliojo švietimo įstaigą Vyriausybė Vilniaus savivaldybei perdavė lygiai prieš metus, per šį laiką atlikus galimybių studiją nuspręsta likviduoti LVJC, o vietoje šios įstaigos steigti naują, Sostinės vaikų ir jaunimo centrą.
Kaip savivaldybės tarybos posėdyje pristatė savivaldybės Jaunimo skyriaus Gita Kondrotaitė, numatoma, kad LVJC turėtų perduoti turtą savivaldybei iki spalio 1-osios, po maždaug metų įstaiga būtų likviduota, prieš tai perkėlus darbuotojus į naująjį Sostinės vaikų ir jaunimo centrą.
Anot jos, šalia dabartinių neformalių veiklų įstaigoje turėtų atsirasti pradinės mokyklos padalinys, įsikursiantis vietoje viešbučio ir vaikų darželio, bet nuo to būreliai, jos patikinimu, neturėtų nukentėti.
„Darbo grupė darė labai daug įvairių paskaičiavimų, tad praktiškai išlieka dabartinis vaikų skaičius. Tai yra svarbus ir aktualus klausimas tėveliams, kad vaikai ir toliau lankytų būrelius, visos veiklos ir toliau liktų šiame centre. Be abejo, pagal dabartinius Vilniaus poreikius, bus atidarytas naujas pradinės mokyklos filialas“, – sakė G. Kondrotaitė.
Pasak jos, iš viso čia turėtų įsikurti 12 pradinės mokyklos klasių, tam reikės rekonstruoti pastatą. Viešajai įstaigai būtų galima užsidirbti iš įvairių projektų, svarstoma, kad čia atsirastų ir neformalaus ugdymo pedagogų rengimo centras, būtų perkelta savivaldybės įstaiga „Saugus miestas“, ji dirbtu pusę dienos.
Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai taryboje tvirtino gavę kelių šimtų tėvų kreipimąsi, raginantį nebalsuoti už sprendimą, kadangi dalis neformalaus ugdymo įstaigų bus priverstos išsikelti iš Moksleivių rūmų, jų nuogąstavimais rėmėsi ir opozicija, raginusi pateikti gilesnę analizę, kaip tai paveiks neformalią veiklą.
„Visi puikiai suprantame, kad jei atidarome pradinę mokyklą, pagal higienos sąlygas reikalingas plotas, ypač dabar, esant neapibrėžtai kovidinei situacijai, susimaišo skirtingi srautai. Realiai, mes neturėsime nė vienos gerai veikiančios įstaigos ir gerai veikiančią sugriausime.
Nes vien pradinės mokyklos įkūrimas, kiek matau pagal skaičius – apie tūkstantis vaikų, kurie šiandien lanko popamokinį ugdymą, turės eiti į gatvę“, – tvirtino opozicinės frakcijos, koalicijos „Laimingas Vilnius“ vadovas Artūras Zuokas.
G.Kondrotaitė tvirtino, kad mokykla užims tik viešbučio ir darželio patalpas, o dalis būrelių „perstumdžius laiką“ galėtų veikti ir savaitgaliais.
Ji patikino, kad su būrelių, chorų vadovais kylantys klausimai buvo aptarti dar birželį.
„Pagal visus skaičiavimus, išlieka visi būreliai – tiesiog perkeliant laikus, padėliojant“, – sakė ji.
Valdančiųjų konservatorių atstovas Liutauras Kazlavickas sako, kad komitetuose svarstant klausimą pasigęsta naujojo centro veiklos vizijos, tad siūlė pradžioje sutarti dėl jos, atlikti galimybių studiją ir tuomet parengti įstaigos įstatus. Jo teigimu, pastato pertvarkoms šiuo metu suplanuota skirti 6 mln. eurų, apie 1 mln. eurų kainuos pastato išlaikymas, tad investicijos turėtų būti pagrįstos.
Sostinės Konstitucijos prospekte įsikūręs Lietuvos vaikų ir jaunimo centras yra didžiausia neformaliojo ugdymo įstaiga Lietuvoje, turinti plaukimo baseiną, sporto sales, organizuojanti sporto, menų ir kitokius užsiėmimus vaikams, jaunimui bei suaugusiems, taip pat įvairius mokymus pedagogams. Centras Vilniaus savivaldybei perduotas pernai rugpjūtį.
