Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėjo, kad į Lietuvą atvykusių migrantų ugdymo organizavimas ministerijai kelia nemažai klausimų. Vis tik ministrė akcentuoja, kad migrantų vaikų ugdymą ministerija bus pasirengusi organizuoti taip, kaip tai numato teisės aktai.
„Tikrai yra daug klaustukų. Ir mes turime tam tikrus teisės aktus, kurie mus įpareigoja per tris mėnesius organizuoti migrantams ugdymą. Tai jis vyksta pirmiausiai lietuvių kalba. Tai nebūtinai yra integracija, tai yra lietuvių kalbos pamokos.
Mes šį klausimą sprendžiame, ruošiamės tam taip, kaip mus įpareigoja teisės aktai“, – teigė J.Šiugždinienė.
Mokys Rukloje ir Pabradėje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius portalui lrytas.lt teigė, kad migrantų vaikus stovyklose ruošiamasi mokyti nuo spalio 1-osios.
Kiek konkrečiai vaikų turėtų dalyvauti švietimo procese, kancleris teigė kol kas nežinantis, nes migrantų skaičius nuolat kinta.
„Paskutinius duomenis mačiau galbūt prieš savaitę, tai vien Rukloje buvo apie 60 vaikų, panašus skaičius buvo ir Pabradėje. Bet mes nenustebsime, jei tas skaičius augs, būsime tam pasiruošę“, – kalbėjo J.Lukošius.
Pasak jo, mažamečiai, kurie galėtų ir turėtų būti švietimo sistemos klientais, šiuo metu yra apgyvendinami tik Rukloje ir Pabradėje, tačiau neatmetama, kad, situacijai keičiantis, tokių punktų galėtų atsirasti ir daugiau.
„Migrantų mokymas nėra naujiena Lietuvoje – vienintelis dalykas, kuris šioje situacijoje skiriasi, yra padidėjęs atvykstančių migrantų kiekis. Bet metodika jau yra seniau patvirtinta, ji šiuo atveju būtų ta pati“, – pabrėžė ŠMSM kancleris.
Pirmąjį pusmetį migrantų vaikai stovyklose mokysis tik lietuvių kalbos, o antrąjį pusmetį atsirastų ir pilietinio ugdymo, Lietuvos istorijos, geografijos ir kitų bendrinių dalykų pamokos lietuvių kalba.
Pasak J.Lukošiaus, nuo spalio vaikai stovyklose turės po 3 lietuvių kalbos pamokas per dieną, darbui su migrantų atžalomis bus samdomi mokytojai.
„Dalis mokytojų galės tai turėti kaip papildomą krūvį po pamokų mokyklose, o kiti mokytojai galbūt susikoncentruos tik į darbą stovyklose. Derinimas būtų individualus.
Stovyklose bus įrengtos klasės, nes ten yra pakankamai patalpų, kurios gali būti pritaikytos ugdymui. Į tas klases atvyks mobilios mokytojų grupės, kurias greičiausiai samdys Vilniaus lietuvių namai, būtent jie apsiims mokytojų atranka ir paruošimu“, – dėstė J.Lukošius.
ŠMSM atstovas aiškino, kad vienoje klasėje mokytųsi maždaug 15 vaikų, svarstoma dirbti ir pamainomis.
„Vienas mokytojas galėtų pravesti tikrai daugiau nei 3 pamokas, tai galima dirbti dviem pamainomis ir mokytojas turėtų 6 pamokas per vieną dieną. Tai nėra kažkoks neįprastas krūvis pedagogo darbo dienai. Tokiu būdu 30 vaikų galėtų mokyti vienas mokytojas“, – aiškino ministerijos kancleris.
Vėliau, J.Lukošiaus teigimu, būtų svarstoma ir apie jų integravimą į vietines mokyklas. Vis tik ŠMSM kancleris pažymi, kad Pabradėje ir Rukloje migrantų vaikai mokosi jau ne vienerius metus.
„Ilgainiui gali būti, kad tokie vaikai iš stovyklų pradės eiti į mokyklas jau už stovyklų ribų. Statistika rodo, kad ilgesnį laiką tokių vaikų Lietuvoje lieka apie 5 procentus, tai nebūtų kažkas tokio išskirtinio“, – kalbėjo J.Lukošius.
Jis pripažino ir tai, kad gali kilti problemų dėl kalbos barjero, tačiau rengiami mokymo metodai šiuos klausimus išspręs.
„Mes tikrai susidursime su tokiais atvejais, kai vaikai kalbės tik savo gimtąja kalba, bet tam ir yra speciali mokymo metodika, su kuria mokytojai bus ir yra supažindinami.
Tokiu atveju mokytojai kalbos gali mokyti net ir tuos asmenis, kurie nemoka lietuvių ar anglų kalbų. Vilniaus lietuvių namams tai nėra kažkokie nauji dalykai“, – pažymėjo J.Lukošius.
Jis pridūrė, jog kalbos barjerą įveikusios migrantų atžalos pakankamai greitai pasiekia bendraamžių mokymosi lygį, tačiau yra ir kita problema – mokytojams ne visada pavyksta atpažinti, ar vaikui reikalinga speciali pagalba.
„Kai atvyksta vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, pradžioje net neįmanoma nustatyti, ar jie neturi specialiųjų poreikių. Tiesiog bemokant tokius vaikus paaiškėja, kad dalis jų turi šiokią tokią sutrikusią raidą“, – sakė kancleris.
Užsieniečius moko 30 metų
Vilniaus lietuvių namuose mokosi užsieniečių vaikai, kurie gauna leidimą gyventi Lietuvoje ir nemoka lietuvių kalbos. Pasak šių namų vadovo Gintauto Rudzinsko, jau 30 metų pagal specialią programą čia mokosi vaikai iš Arabų kraštų, iš Sirijos, Egipto, Irako, Irano, Libano ir kitų šalių.
„Patirtį mes tikrai turime. Tai bus bendras ministerijos, savivaldybių ir mūsų reikalas. Mes gal ne tiek tų mokytojų ieškosime, kiek juos vėliau apmokysime. Turime specialią programą ir parengėme mokymo medžiagą, pagal kurią per metus išmokome visiškai nekalbantį užsienietį gana laisvai kalbėti lietuviškai“, – portalui lrytas.lt sakė G.Rudzinskas.
Jo teigimu, pirmiausia mokytojų bus ieškoma tose savivaldybėse, kuriose migrantai ir yra apgyvendinti.
„Tada iš tų savivaldybių galvojame daryti mokytojų atranką – mokyti galėtų mokytojai lituanistai arba pradinių klasių mokytojai, kurie dėsto lietuvių kalbą nuo pradinio lygio.
Kai bus atrinkti mokytojai, jie dalyvaus 40 valandų trukmės savaitės kursuose mūsų mokykloje, ir mes juos apmokysime, kaip naudotis išlyginamųjų klasių programa ir medžiaga. Jei reikės, važiuosime į vietas konsultuoti, arba konsultuosime nuotoliniu būdu, telefonu“, – aiškino lietuvių namų vadovas.
Pasak jo, visi organizaciniai darbai turėtų būti atlikti per rugsėjį, pačių mokytojų atranka turėtų vykti rugsėjo pradžioje.
Vietines mokyklas lanko jau seniai
Paklaustas, kaip sekasi integruoti tuos migrantų vaikus, kurie Lietuvoje gyvena ir mokosi jau ilgiau, J.Lukošius teigė, jog dažniausiai šis procesas priklauso nuo pačių migrantų ateities planų.
„Išgirstame įvairių istorijų – kai kuriais atvejais vaikai, jų tėvai planuoja išvykimą iš Lietuvos ir nėra motyvuoti dėti daug pastangų mokantis Lietuvoje. Švietimas yra labai svarbi vaiko raidos dalis, tai labai svarbu įsitraukti į tą procesą ir jame dalyvauti.
Tų pavyzdžių yra įvairiausių, bet ilgesnį laiką švietimo sistemoje užsilaiko apie 5 procentus migrantų vaikų“, – kalbėjo J.Lukošius.
ŠMSM kancleris neslepia, kad ateityje, kai šiandieninių pabėgėlių vaikai mokymąsi tęs vietinėse mokyklose, gali kilti neramumų, tačiau tikisi tėvų supratimo.
„Pasipriešinimas gali kilti dėl pačių įvairiausių priežasčių, ir kažkuriai visuomenės daliai migrantų vaikų ėjimas į mokyklas taip pat gali sukelti nepasitenkinimą. Bet aš labai skatinu pasižiūrėti į tas mokyklas, kurios jau seniai susiduria su migrantų vaikų mokymu – vaikai eina į mokyklas ir tie miesteliai dėl to nepasidarė kažkokiomis išskirtinėmis Lietuvos zonomis. Tai yra normalaus gyvenimo dalis“, – kalbėjo J.Lukošius.
