Atsiriboja nuo pasisakymų
Į rugpjūčio 10 dieną vykusį protestą, kuris vėliau virto riaušėmis, kvietė, jame dalyvavo ir kalbą nuo tribūnos sakė filosofė Nida Vasiliauskaitė. Skiepams nuo COVID-19 nepasitenkinimą reiškianti filosofė dirba „Vilnius Tech“ (anksčiau – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir dėsto Kūrybinių industrijų fakultete.
„Vilnius Tech“ komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad N.Vasiliauskaitės nuomonė ir pareiškimai nėra universiteto pozicija, todėl nuo to griežtai atsiriboja.
„Universitete dirba per pusantro tūkstančio darbuotojų. Tiek yra ir nuomonių. Visi turi asmeninę teisę reikšti savo nuomonę, kuri nebūtinai sutinka su universiteto pozicija. Negalime kaip asmeniui nurodyti, kokią nuomonę turėti. Tad šiuo atveju – tai žmogaus pozicija ir universiteto vardas turėtų nefigūruoti“, – sakė universiteto atstovė.
Jos teigimu, retorikai aštrėjant, universitetas dėl savo darbuotojos imsis veiksmų.
„Žinoma, kad mes į šią situaciją žiūrime atsakingai. Mūsų kolegės sritis yra filosofija, tad nenuostabu, kad keliami klausimai ir galima daug interpretuoti. Galime vertinti tik profesines savybes, bet ne asmeninę nuomonę.
Bet kurioje situacijoje pirmiausiai ieškome dialogo, tad ir šiuo atveju stengsimės rasti geriausią sprendimą, kaip suderinti įvairius požiūrius. Žmogus laisvas pasirinkti ir mąstyti kaip nori“, – sakė I.Cikanaitė.
Pedagogei priekaištų neturi
Daug diskusijų viešojoje erdvėje susilaukia ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Ji išgarsėjo tada, kai beveik prieš dvejus metus raudonais dažais apipylė Lukiškių aikštėje tuo metu buvusios „Laisvės kalvos“ memorialo maketą. Tuomet moteris teisinosi, kad tai tebuvo „performansas“.
Policija taip pat buvo suėmusi pedagogę už tai, kad ji galimai klijavo K.Škirpos alėją žyminčius lipdukus ir pasipriešino pareigūnams. Savivaldybė tąkart kreipėsi į prokuratūrą dėl vandalizmo.
Dabar A.G.Astrauskaitė žinoma kaip įvairių prieš valdžios sprendimus nukreiptų mitingų dalyvė ir organizatorė, pasisakanti prieš skiepus, vaikų testavimą, įvairius su LGBT žmonių teisėmis susijusius klausimus.
Pedagogė dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje. Kiek anksčiau portalas lrytas.lt paklausė šios mokyklos direktorės, kaip ji vertina savo darbuotojos veiksmus, tačiau mokyklos vadovė pabrėžė, kad A.G.Astrauskaitės darbui priekaištų neturi.
„Jeigu ji nusižengia, tegul klausimus sprendžia policija. Jeigu ne – jokių pretenzijų jai kaip darbuotojai aš neturiu“, – tąkart sakė gimnazijos vadovė I.Ignatavičienė.
Pedagogė yra ir rugpjūčio 10 dieną prie Seimo įvykusio mitingo organizatorė.
Atleisti ne taip paprasta
Advokatų kontoros „iLaw“ vyresnioji teisininkė ir advokatė Rūta Globytė portalui lrytas.lt sakė, kad šiuo atveju švietimo įstaiga negalėtų atleisti darbuotojo prieš tai nesurinkusi įrodymų, kad jis tikrai daro žalą įmonei.
„Atleisti nėra taip paprasta. Pirmiausia reikėtų žiūrėti į švietimo įstaigos vidinius aktus, taisykles – galbūt ir darbo sutartyje yra įrašyta apie kenkimą įstaigos įvaizdžiui. Tada būtų galima prašyti tokių darbuotojų pasiaiškinti, nurodant atitinkamus punktus, galimus pažeidimus.
Jei žmogus turi galimybę pasiaiškinti, tada jau galima spręsti, ar tas pažeidimas yra toks šiurkštus, kad galima inicijuoti atleidimo procedūrą, o galbūt užtektų duoti įspėjimą, kad to nebebūtų.
Vien tik abstrakčiais teiginiais bandant atleisti tikrai gali kilti problemų, nes tai nėra labai paprasta“, – aiškino teisininkė.
Pasak jos, darbdavys, inicijuodamas atleidimą, kiekvienu atveju turi labai aiškiai įvardinti, kas yra pažeista ir kodėl.
„Turime atlikti visą tyrimą. Jeigu to nepadarome ir atleidžiame, yra labai didelė ginčų tikimybė, ir tada jau darbdavys turi įrodinėti, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Turime susirinkti visą krūvą tyrimų, duoti pasiaiškinti, peržiūrėti darbo tvarkos taisykles, bet įstaigos ir įmonės tikrai jas pasidaro plačias ir tvarkingas.
Darbo tvarkos taisyklėse yra daug saugiklių, tarp jų ir darbdavio reputacijos žeminimas“, – sakė R.Globytė.
Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, per antradienį po mitingo įvykusias riaušes sužalota dalis policijos pareigūnų, apgadinti jų automobiliai.
„Turėjome renginį iš dviejų dalių: pirma renginio dalis praėjo ir baigėsi vienu scenarijumi – nors irgi analizuojame visą filmuotą medžiagą, pasisakymus, kitus veiksmus ir jų atitikimą teisės aktams. Kitoje dalyje pamatėme visai kitą vaizdą.
Matant, kad situacija eskaluojasi, buvo priimtas sprendimas pasirengti specialiai policijos operacijai“, – kalbėjo generalinis komisaras R.Požėla.
Anot R.Požėlos, nukentėjo 12 policijos pareigūnų, tačiau jie nepatyrė rimtų sužalojimų – skirtingai, negu VST pareigūnai. Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius tvirtino, kad greitoji pagalba per riaušes išvežė 4 policijos pareigūnus. Vienam skilo kojos kaulas, kitam pareigūnui nuo sprogimo susidarė plėštinė kojos žaizda, kitiems sužalotos plaštakos.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė, kad praėjusį antradienį buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl riaušių organizavimo. Viename ikiteisminiame tyrime sulaikyti 26 asmenys.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu pranešė atšaukianti visus iki šios suderintus leidimus viešiems renginiams.
