Apie naujus mokslo metus lrytas.tv studijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius bei Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis.
Projektą vadina sėkmingu
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija šiemet buvo pirmoji mokykla, savo duris vaikams atvėrusi karantino laikotarpiu. Būtent čia pradėtas taikyti ir naujoviškas testavimo būdas kaupiniais.
Progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis teigė, jog, nors koronaviruso skaičių kreivė tiesiog degė, mokykla nusprendė, kad vaikai turi mokytis mokykloje. Bandomąjį projektą tuo metu pradėjo įgyvendinti savivaldybė.
„Ėmėmės projekto, kuriame dalyvavo apie 10 skirtingų šalių – ir ministerija, ir savivaldybė, ir patariamoji sveikatos ekspertų taryba, ir mokyklos bendruomenė. Projektas buvo sugalvotas paskutinėmis sausio dienomis, o po kelių savaičių jau sugrįžome į mokyklą“, – pasakojo A.Penkaitis.
Jo teigimu, kaupinių metodas leido virusą aptikti ypač greitai, todėl mokykloje buvo nustatyta itin nedaug užsikrėtimų.
Po šio projekto testavimą kaupiniais pradėjo taikyti ir kitos šalies mokyklos.
Naujovės dėl testavimo ir gera žinia pradinukams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) praėjusią savaitę paskelbė, kaip turėtų atrodyti naujieji mokslo metai. Pažymima, kad mokyklose bus privaloma laikytis socialinės distancijos, klasių, grupių, srautų nesimaišymo, privaloma vėdinti ir dezinfekuoti patalpas, vežant mokinius autobusais būtina laikytis kaukių dėvėjimo rekomendacijų.
Tiesa, yra ir naujovių – testavimasis išliks tik rekomendacija, taip pat pažymima, kad pradinių klasių mokiniai kontaktiniu būdu mokysis bet kokiomis sąlygomis. Jei epidemiologinė situacija bus itin prasta, abiturientai nuo vasario mėnesio vis tiek mokytųsi kontaktiniu būdu.
Pabrėžiama, kad kol kas kaukes klasėse dėvėti turės tik 5 klasių ir vyresni mokiniai.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius tikino, kad ypač daug dėmesio bus skiriama mokinių srautų valdymui.
„Esminis skirtumas yra tas, kad galvojama reguliuoti srautus. Apie srautą galvojama ne taip, kaip apie vieną klasę, nes suprantame, kad tą vienos klasės izoliaciją yra labai sudėtinga užtikrinti, ypač vyresnėse klasėse, kai vaikai turi skirtingus dalykus.
Galvojama apie protingą srauto parinkimą, minimi skaičiai – 100, 200, 300. Dar tariamės su Sveikatos apsaugos ministerija ir priimsime sprendimą, koks srautas yra saugus“, – kalbėjo viceministras.
R.Skaudžiaus teigimu, nors testavimas mokyklose bus savanoriškas, išliks trys testavimo metodai – kaupiniai, antigenų testai ir savikontrolė. Kiekviena mokykla galės pasirinkti tokį būdą, kuris jai atrodo priimtiniausias.
„Jeigu pirmiems būdams reikalingas sveikatos priežiūros specialistas, tai savikontrolę galėtų padėti taikyti ir žmogus iš administracijos.
Bet kokiu atveju testavimas yra rekomenduojamas ir tik išskirtiniu atveju, jei kalbėtume apie ikimokyklinį, pradinį ugdymą, galėtų būti privalomas tik paviršių testavimas“, – aiškino viceministras.
Paklaustas, ar savanoriškas testavimas bus efektyvus, R.Skaudžius tikino, kad ministerija bet kuriuo atveju testuotis labai rekomenduoja.
„Mes kalbame apie tai, kiek tai yra efektyvu. Jeigu testuojasi 10 procentų vaikų, tai tikrai nėra prasmės to daryti, bet jei yra bent pusė klasės, tai testuotis yra privalumas. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią ligos plitimui ir testavimą mes bet kuriuo atveju rekomenduojame“, – sakė jis.
Nuomonę pakeitė vienas pokalbis
Savo ruožtu A.Penkaitis tvirtino, kad vienintelis būdas įtikinti tėvus testuoti savo atžalas yra efektyvi komunikacija.
„Aš savo rankomis į kontaktinį ugdymą sugrąžinau bent 100 mokyklų. Vien mūsų mokykloje yra apie 700 tėvų, ir jie visi turėjo klausimų. Kai tik sugalvojome daryti projektą ir paklausiau visos tėvų bendruomenės, ar nori sugrįžti, 90 procentų buvo prieš grįžimą.
Tada supratau, kad, kiek bedirbčiau su savivaldybe ar ministerija, nieko nebus – reikia eiti ir kalbėtis su tėvais.
Surinkau visus klausimus ir surengiau diskusiją, iš 700 šeimų gavau apie 100 klausimų ir į visus juos atsakėme. Po to dar kartą paklausiau tėvų to paties klausimo, ir turėjome 95 procentus sutinkančių grįžti“, – pasakojo kunigaikščio Gedimino progimnazijos atstovas.
A.Penkaitis pridūrė, kad vėliau bendravo ir su kitomis šalies mokyklomis, atsakinėjo į tėvų klausimus, nes žmonėms itin trūko informacijos.
„Jiems reikia labai paprastų sprendimų ir atsakymų. O kai juos gauna – žinojimas keičia viską“, – teigė jis.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas prisiminė, kad tėvus labiausiai neramino, kaip atrodys testavimas, kaip bus valdomas virusas, klausimų kėlė ir tai, kaip moksleiviai valgys, kaip bus reguliuojami srautai.
Vis tik jis teigė esąs nusivylęs, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai, vyresnių klasių mokiniams vėl gresia mokymasis iš namų.
„Pablogėjus situacijai vėl turėsime „sostų karus“, kas testuosis, o kas – nesitestuos. Šito norėtųsi išvengti“, – svarstė A.Penkaitis.
Pasak viceministro R.Skaudžiaus, svarbiausia vis tik yra sveikatos sistema, tad sulauktus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, bus svarstoma apie naujus ribojimus.
„Kai SAM jau sakys, kad reikia ir švietimui prisidėti prie ligos stabdymo, tai galvosime ir apie tam tikrus ribojimus. Visų pirma galvojame apie srautų reguliavimą. Galėtų būti taikomas mišrus mokymas, kai dalis mokinių savaitę mokosi kontaktiniu būdu, o kitą – nuotoliniu, bet negalvojama užkirsti kelio visiškam kontaktiniam mokymui“, – pabrėžė R.Skaudžius.
Pasak jo, yra mokyklų, kuriose pasiskiepijo jau 99 procentai mokytojų, tačiau yra ir tokių ugdymo įstaigų, kuriose šis procentas žymiai maženis.
„Taip, testavimas padėtų sustabdyti židinių plitimą, bet pasiskiepiję žmonės yra kur kas saugesni. Mokytojų saugumo pirmasis etapas yra vakcinavimas, o antras etapas tų taisyklių laikymasis“, – kalbėjo R.Skaudžius.
Hibridinį mokymą jau taiko
Ministrė Jurgita Šiugždinienė portalui LRT.lt teigė, kad hibridinės klasės mokyklose galėtų būti įrengtos jau spalį, nors švietimo darbuotojai apskritai abejoja, ar toks mokymosi būdas pasiteisins.
R.Skaudžiaus teigimu, tikrai nesiekiama, kad hibridinis mokymas būtų visuotinis – jis esą bus taikomas tik išskirtiniais atvejais.
„Tai galėtų būti atvejai, kai mokinys turi izoliuotis, kai yra tam tikri susirgimai, sanatorija, turime ir kitų kraštutinių atvejų, kai tas galėtų būti panaudojama. Bet ta iniciatyva pirmiausia turėtų eiti iš mokytojo“, – aiškino viceministras.
A.Penkaitis savo ruožtu tvirtino, kad hibridinis mokymosi modelis, kai ugdymo procesui pasitelkiama naujausia įranga, kunigaikščio Gedimino progimnazijoje jau taikomas.
„Mūsų mokykloje tėvai ramūs, bet labai norėčiau, kad visos Lietuvos tėvai būtų ramūs. Mes savo mokykloje įsidiegėme viską, kas įmanoma, ir dar papildomai. Įsidiegėme oro kokybę matuojančius įrenginius, pagal juos mokytojai išmoko, kaip reikia vėdinti patalpas.
Yra didelis skirtumas, ar atidarysi, ar atlenksi langą, ar susidaro skersvėjis. 5-8 klasėms įdiegėme ultravioleto lempas, kurios dezinfekavo visus virusus, esančius klasėje, todėl neturėjome nei vieno susirgimo šio amžiaus grupėje“, – aiškino tėvų tarybos pirmininkas.
Mokykla, pasak jo, taip pat nupirko įrangos, kad vaikai galėtų mokytis lauke, įrengė stogines klases, kuriose vaikai galėtų sėdėti. Mokymosi procesą mokykla pakeitė taip, kad skirtingu metu būtų skirtingos pertaukos.
„Mūsų mokyklos bendruomenė yra rami. Keliose klasėse turime robotukus, kurie užtikrina hibridinį mokymą, sekioja paskui mokytoją ir nuotolyje esančius vaikus rodo ant lentos. Tie vaikai, kurie serga ar negali būti klasėje, jaučiasi komandos dalimi.
Bet dar tikrai yra ką nuveikti, kad visi šalies vaikai jaustųsi saugūs“, – sakė A.Penkaitis.
