„Jei ketinama reformuoti švietimo sistemą, kyla klausimas, ką daryti su visomis šiomis mažomis mokyklomis, kuriose dominuoja etninės mažumos, pavyzdžiui, lenkai. Kaip suderinti jų lūkesčius tęsti esamą švietimo modelį su siekiu turėti didesnes ir efektyvesnes mokyklas?“ – interviu BNS sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Jis teigė nesiruošiantis aiškinti Lietuvai, kaip spręsti šiuos klausimus, tačiau pabrėžė, kad turi būti atsižvelgta į savivaldos ir bendruomenių lūkesčius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad mokyklų pertvarką planuojama įgyvendint „ranka rankon su savivaldybėmis“.
Z. Rau akcentavo, kad Varšuvai tautiečių švietimo klausimas Lietuvoje yra vienas pagrindinių prioritetų.
„Lenkų švietimas Lietuvoje išlieka mūsų veiklos prioritetas. Šiuo atžvilgiu esame susirūpinę, kad Lietuva delsia priimti susitarimą dėl švietimo“, – dėstė jis.
Lietuvoje nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo inicijavo dar praėjusi Vyriausybė, tačiau artėjant rinkimams jo pasirašyti nepavyko. Pasikeitus valdžiai, diskusijos atnaujintos. Šiuo metu susitarimą planuojama suderinti per vasarą, o pasirašyti jį tikimasi rugsėjį.
Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Pavardžių rašyba – svarbi tapatybės dalis
Politikas teigė, kad Lenkijos valdžia tautiečiams Lietuvoje skiria ypač daug dėmesio, siekiant išsaugoti tautinį identitetą, kultūrą, tradicijas bei kalbą.
Jis taip pat pabrėžė, kad vietos lenkai yra ištikimi Lietuvai, todėl valdžia turėtų užtikrinti, kad jų teisės būtų gerbiamos.
„Kaip mane informavo ministras Gabrielius Landsbergis, šiuo metu parengtas įstatymo projektas, kuriuo sprendžiamas pavardžių perrašymo klausimas. Supraskit, tai be galo svarbu Lietuvos lenkų tapatybei“, – dėstė Z. Rau.
„Galiu pateikti pavyzdį. 1996 metais atvykau į Vilnių dalyvauti mokslinėje konferencijoje. Tai buvo mano pirma tarptautinė kaip akademiko patirtis ir aš buvau šiek tiek nustebęs, kai pamačiau savo vardą. Ir žinote, kaip jis buvo parašytas? Zbignevas Ravas. (...) Tad aš gerai suprantu, kaip jaučiasi žmonės“, – pridūrė jis.
Vyriausybė birželį pritarė Teisingumo ministerijos išvadai, kuria siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti „q“, „x“ ir „w“ raides dokumentuose asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.
Alternatyvų projektą, numatantį originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, Ministrų kabinetas siūlo atmesti.
Dėl šių projektų dar turės balsuoti visas Seimas.
Dvišalių santykių aukso amžius – dar ateityje
Birželį Lenkijos valdžią supurtė skandalas, kai įsilaužus į Vyriausybės kanclerio Michalo Dworczyko elektroninio pašto dėžutę, paviešinta dalis jo laiškų.
Lenkijos lyderiai tvirtina, kad prieš Varšuvą įvykdyta kibernetinė ataka iš Rusijos. Pats M. Dworczykas yra sakęs, jog dalis informacijos ir laiškų turinio – sufabrikuota.
Juose kalbama ir apie Lietuvos Vyriausybę bei jos narius, buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Be kita ko, laiškuose teigiama, kad „auksinis Lenkijos ir Lietuvos santykių laikas baigėsi, tačiau bendradarbiauti toliau reikia“.
Z. Rau teigė, jog būtų labai neatsakinga komentuoti informaciją, kuri yra pagrįsta „tiesa, pusiau tiesa ir melagingomis naujienomis“. Pasak politiko, tokios atakos tikslas – skaldyti Europos Sąjungą ir NATO.
„Galiu jums pasakyti vieną dalyką – kalbant apie Lenkiją ir Lietuvą, mūsų santykių aukso amžius dar priešakyje“, – sakė ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad Vilniaus ir Varšuvos požiūris į saugumą ir geopolitinę situaciją sutampa, o šalis taip pat jungia bendros vertybės ir tradicijos, kuriuos puoselėjamos NATO, ES formatuose.
