Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (MNSC) atstovė Justina Čiplė naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip Lietuvai sekėsi rengti svarbiausiu pasaulio talentingiausių fizikos mokinių laikomą metų renginį, o taip pat – kaip Lietuvos moksleiviai atrodo kitų šalių kontekste.
Nuotoliu – pirmą kartą istorijoje
„Tai, kad olimpiada bus organizuojama Lietuvoje, buvo žinoma jau beveik 20 metų, o pastaruosius kelerius metus šiam renginiui buvo intensyviai ruošiamasi“, – pasakojo J.Čiplė.
Tarptautinę fizikos olimpiadą organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus universitetas (VU). Nors tikėtasi, jog olimpiada vyks gyvai, vis dėlto dėl COVID-19 ją nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu – pirmą kartą jos istorijoje.
„Didelių nesklandumų pavyko išvengti, visos šalys sėkmingai prisijungė nuotoliniu būdu. Mokiniai savo šalyse rinkosi į vieną vietą spręsti teorinių ir eksperimentinių užduočių, jų sprendimų įgyvendinimas buvo stebimas Lietuvos savanorių nuotoliniu būdu“, – sakė MNSC atstovė.
Anot jos, didžiausias nesklandumas buvo tai, jog trys šalys – Egiptas, Tadžikistanas ir Meksika – dėl įvairių priežasčių negavo eksperimentinių užduočių laiku, todėl jas šių šalių mokiniai turėjo atlikti nuotoliniu būdu valdant Lietuvoje esančią planšetę bei eksperimentą.
Tam buvo pasitelkta nuotoliniu būdu Lietuvoje esančią planšetę padedanti valdyti programa, taip pat kiekvienas Lietuvoje esantis eksperimentas buvo filmuojamas, o mokinys galėjo paprašyti atlikti mechaninius veiksmus su eksperimentu prie jo budinčio savanorio – prie eksperimentinės mikroschemos prijungti laidus, maitinimą, planšetę.
Šiems mokiniams buvo skirta šiek tiek daugiau laiko užduočiai atlikti, jų rezultatai buvo panašūs į kitų mokinių rezultatus.
Pagal neoficialų reitingą Lietuva šiemet užėmė 38 vietą šalių reitinge.
Auksas – tik du kartus
Anksčiau Lietuvoje yra vykusios Tarptautinė filosofijos olimpiada, Tarptautinė astronomijos olimpiada, Europos gamtos mokslų olimpiada, Vidurio Europos matematikos olimpiada, Baltijos šalių olimpiados.
„Tai buvo pirmoji tokio dydžio Lietuvos organizuojama tarptautinė fizikos olimpiada. Už šį renginį didesnė yra tik tarptautinė matematikos olimpiada, kurioje dalyvauja daugiau nei 100 šalių atstovai“, – kalbėjo J.Čiplė.
Anot jos, Lietuvos mokiniams gerai sekasi tiek socialinių, tiek tiksliųjų mokslų olimpiados.
„Kiekvienais metais sulaukiame medalio iš bent kelių tarptautinių renginių, kai kurie gabūs mokiniai dalyvauja net kelių skirtingų dalykų olimpiadose, jose laimi medalius“, – sakė ji.
Nors dalis olimpiadų dar vyksta, jau pasibaigusiose tarptautinėse olimpiadose Lietuvos mokiniai šiemet gavo nemažai įspūdingų apdovanojimų – biologijos olimpiadoje iškovotas sidabro medalis, taip pat laimėti 3 bronzos medaliai.
Tuo metu tarptautinėje fizikos olimpiadoje per visą Lietuvos dalyvavimo jose istoriją (nuo 1992 metų) aukso medalis laimėtas tik du kartus.
Pirmoji tarptautinė olimpiada – matematikos, 1959 metais vyko Rumunijoje, Vėliau, 1967 metais, buvo suorganizuota tarptautinė fizikos olimpiada, dar vėliau pradėtos organizuoti ir kitų mokomųjų dalykų olimpiados.
Šios olimpiados organizuojamos kasmet, jose dalyvaujančių šalių skaičius augo iki pat pandemijos pradžios.
„Olimpiados organizuojamos gabiausiems pasaulio mokiniams – taip siekiama paskatinti juos tobulėti pasirinktame dalyke, ugdyti savo gabumus. Olimpiadose mokiniai ne tik varžosi tarpusavyje, bet ir bendrauja, dalinasi žiniomis ne tik apie pavyzdžiui fiziką, bet ir apie savo šalis, kultūras“, – apibrendrino J.Čiplė.
