Užimtumo tarnybos paskelbtame naujausiame įsidarbinimo galimybių barometre pabrėžiama, kad didžiausias galimybes rasti darbą šiuo metu turi bendrosios praktikos slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai, gydytojai, pedagogai ar statybininkai.
Paradoksalu, pabrėžia specialistai, jog būtent šių darbuotojų labiausiai šalyje ir trūksta, šios specialybės nepatrauklios ir būsimiesiems studentams.
Į paklausių profesijų sąrašus nežiūri
Studijų kelią besirenkantys abiturientai pagalbos bėga ieškoti ir pas karjeros konsultantus. Viena jų, lektorė ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė Daiva Šilienė pastebėjo, kad jaunuoliai patarimų dėl karjeros ir studijų prašo visus metus, o brandos egzaminų laikotarpiu konsultacijų taip pat padažnėjo.
„Dažniausiai pagalbos moksleiviams reikia rugsėjo ir spalio mėnesiais, lapkritis ir gruodis būna ramesni, o nuo sausio vidurio iki gegužės vidurio yra labai intensyvus laikotarpis.
Dabar kreipiasi tie, kurie su manimi bendrauja ilgesnį laiką – kadangi jau paskelbti egzaminų rezultatai, tai vieni išsigando, kitų galbūt ir planai keičiasi, tai turiu būti kaip greitoji pagalba, kuri turi ir nuraminti, ir pasakyti, kad ne viskas yra taip blogai, kaip atrodo“, – portalui lrytas.lt sakė D.Šilienė.
Pasak jos, klasika, kuri nesikeičia jau metų metus – klausimai, ar mokinys renkasi teisingą kelią, ar tikrai gerai apsisprendė, ar pasirinkta profesija tiks visą gyvenimą.
„Taip pat abiturientai konsultuojasi dėl pačių studijų, dėl laisvų metų po mokyklos, bet dažniausia baimė – ar pasirinksiu teisingai, ar išlaikysiu valstybinius egzaminus“, – dalijosi specialistė.
D.Šilienės teigimu, pandemija didelės įtakos moksleivių apsisprendimams nepadarė.
„Jei mokaisi, tai mokaisi – nesvarbu, ar mokykloje, ar nuotolyje. Didesnės baimės tikrai nėra“, – tvirtino ji.
Karjeros specialistė pridūrė, kad abiturientų pasirinkimus dažnai padiktuoja ir jų aplinka, ji taip pat įžvelgė problemą, jog įsidarbinimo galimybių statistika moksleivius pasiekia per vėlai.
„Pastebiu, kad jauni žmonės į tuos įsidarbinimo galimybių barometrus tikrai nežiūri. Jiems daugiau įtakos daro artima aplinka, tėvai, gal mokytojai, labai dažnai kalbama ir apie studijų programų prestižą. Aš bent jau matyčiau problemą, kad apie barometrą pradedama kalbėti tada, kai dauguma moksleivių jau būna pasirinkę, ką veiks toliau.
Anksčiau jiems tokia informacija gal ir būna nesuteikiama, o profesinių mokyklų patrauklumas nėra labai didelis, abiturientai apie tai net nesvarsto“, – kalbėjo D.Šilienė.
„CV online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad pastaruoju metu pastebimas išaugęs ir tėvų rūpestis, kokias studijas turėtų pasirinkti jų vaikai. Pasak jos, abiturientai dėl to kreipiasi mažiau, jie labiau užima stebėtojų vaidmenį.
R.Karavaitienė paklausiausių profesijų sąrašą tikina matanti kaip galimybę galbūt iš naujo persvarstyti savo pasirinkimus.
„Traktuočiau tai ne kaip atgrasymą, o kaip įvairovės parodymą, jog rinkoje yra paklausa ne tik orientuojantis į aukštąjį mokslą, bet ir į konkretų amatą. Lietuvoje susidėliojusi tokia tvarka, kad, jeigu tu nestudijuoji, tai rinkoje esi nieko vertas.
Tačiau specialybių įvairovė rinkoje yra daug platesnė, profesinį išsilavinimą turinčių žmonių paklausa sparčiai didėja, keičiasi ir darbdavių požiūris į profesinį išsilavinimą. Tai nieko gėdingo ir amatą turėti yra gerai, o yra ir įvairiausių tendencijų, kai aukštuosius baigę žmonės įgyja ir konkretų amatą.
Taip pat yra nemažai persikvalifikuojančių, ieškančių savęs. Yra daug daugiau variantų, iš ko galima uždirbti duoną ir dar gerą sviestą“, – aiškino „CV online“ rinkodaros vadovė.
Savo ruožtu D.Šilienė pridūrė, jog vyraujantys stereotipai veikia ne visus – inžinerines ar technologines specialybes abiturientai renkasi pakankamai noriai.
„Džiaugiuosi, kad labai mažas procentas pas mane besilankančių abiturientų kalba tik apie didelį atlygį. Jeigu pas mane šį pusmetį lankėsi 30 ar 40 abiturientų, tai apytiksliai pusė jų nuėjo į socialinius, o kita pusė – į technologinius mokslus.
Nemaža dalis merginų nuėjo į inžineriją, fiziką. O tie, kurie renkasi socialinius mokslus, tikrai negalvoja kad tai yra lengvas dalykas – nieko panašaus. Turbūt galime rasti tokių studijų programų kiekvienoje mokykloje, kur gali nueiti ir lengvai gauti diplomą“, – sakė karjeros konsultantė.
Darbuotojų trūksta visose srityse
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė D.Šilienė pripažįsta, kad švietimo sektoriuje taisytinų dalykų yra, tačiau tik mokykla karjera pasirūpinti negali – iniciatyvą kuo anksčiau turi rodyti ir patys vaikai.
„Vaikų nereikia kažkur orientuoti – tiesiog reikia suteikti progą informacijai, parodyti, kaip ir kas yra daroma. Įveskime į „google“ žodį karjera, ir tikrai nespėsime visko perskaityti. Mokytojui dėl krūvio tikrai nelengva pastebėti kiekvieno vaiko talentą ir gebėjimus, tai netgi skatinčiau pačius vaikus būti aktyvesnius, pradėti domėtis karjera anksčiau, o ne 12-oje klasėje.
Reikia suprasti vieną paprastą dalyką – karjera yra nuolatinis procesas. Pasaulis keičiasi, ir per savo gyvenimą dabartiniam dvyliktokui profesiją reiks keisti mažiausiai 3 kartus. Ne išsilavinimą, bet profesiją.
Profesinis orientavimas mokykloje yra, bet tikrai niekada niekas ant lėkštutės neatneš ir karjeros nepadės – tai yra vaiko darbas ieškoti ir domėtis, o jei paklystama – kreiptis į tuos, kurie turi ką pasakyti“, – aiškino D.Šilienė.
Savo ruožtu „CV online“ rinkodaros vadovė R.Karavaitienė teigė, kad šiuo metu darbo pasiūlymų skaičius muša rekordus, o darbuotojų reikia ir reikės bene visose srityse. Ji įžvelgia ir paradoksą, jog šalyje darbuotojų itin trūksta, tačiau bedarbių skaičius taip pat kelia nerimą.
„Pasiūlymų skaičius labai sparčiai pradėjo augti jau nuo sausio mėnesio – tada pradėjome su 3 tūkst. darbo pasiūlymų, o dabar turime iki 6 tūkst. pasiūlymų per mėnesį. Tai yra didesni skaičiai nei 2019 metais.
Šiais metais jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas beveik visose srityse, o labiausiai trūksta informacinių technologijų, inžinerijos, stalo apdirbdimo, baldų pramonės, elektornikos, statybos, finansų darbuotojų. Žinoma, klientų aptarnavimo, paslaugų sferos darbuotojų taip pat trūksta“, – portalui lrytas.lt vardijo R.Karavaitienė.
Jos teigimu, ne taip paprasta pritraukti darbuotojų ir į tas sritis, kurios buvo itin stipriai paveiktos pandemijos – pavyzdžiui, į turizmo, viešbučių ar maitinimo sektorių.
Specialistė aiškino, kad pirmųjų darbų jaunuoliai dažniausiai ieško dar pirmaisiais studijų metais, tačiau tie, kurie į savo profesiją pradeda gilintis tik po studijų, jau susiduria su nemenkais iššūkiais.
„Dažnu atveju iš pradžių studentai renkasi tokius darbus, kuriuos gali derinti su studijomis – prekyboje, klientų aptarnavimo sferoje. Jeigu žmogus ieško pirmojo darbo jau po diplomo įteikimo, jam jau yra sudėtingiau integruotis į darbo rinką, nes jo kolegos jau turi rimtesnių įrodymų, kad jie kažką moka ir geba.
To pirmojo darbo ieškojimas bent jau Lietuvoje yra gana komplikuotas dalykas, o yra ir per daug konkurencijos, kad būtų galima sau leisti nedirbti studijų metu“, – kalbėjo R.Karavaitienė.
Užimtumo tarnyba portalui lrytas.lt pateikė duomenis, jog darbo pasiūlymų skaičius, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, šį pusmetį labiausiai augo bendrosios praktikos gydytojams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, elektros inžinieriams, specialiųjų poreikių mokytojams ir pardavimo atstovams.
„Jei praėjusių metų pirmąjį pusmetį – pirmaisiais pandemijos mėnesiais stojant verslams, darbo ieškančių pardavimo atstovų registruota daugiau nei jiems skirtų laisvų darbo vietų, tai šį pusmetį pardavimo atstovų paklausa yra gerokai išaugusi.
Nuo šių metų pradžios darbdaviai įregistravo 1,1 tūkst. darbo pasiūlymų pardavimo specialistams – beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį įregistruota tokio darbo ieškančių žmonių“, – aiškino Užimtumo tarnybos atstovai.
Tarnyba pateikė ir sąrašą daugiausiai darbo ieškančių asmenų, kurių funkcijoms atlikti įprastai reikalingas aukštasis išsilavinimas. Tai – administravimo ir vykdomieji sekretoriai, reklamos ir rinkodaros specialistai, kitur nepriskirti verslo paslaugų agentai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, buhalteriai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, teisininkai, pirkimo specialistai, politikos ir administravimo specialistai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai.
