Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šįmet išlaikė daugiau abiturientų nei pernai – 91,4 proc., ir tai geriausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus.
Gausesnis ir šių metų šimtukais įvertintų darbų derlius.
Pastaraisiais metais vis prastėję valstybinio matematikos egzamino rezultatai taip pat pagerėjo, ir net gerokai – išlaikė 84,8 proc. abiturientų, pernai – tik 67,6 proc. jį laikiusių jaunuolių.
Geresnės abiturientų žinios gali ir stebinti, nes dėl beveik visus mokslo metus nuotoliniu būdu vykusio mokymo buvo galima laukti prastesnių nei pernai egzaminų rezultatų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė padėkojo mokytojams už pagalbą abiturientams rengiantis egzaminams ir pavadino tai visos pedagogų bendruomenės laimėjimu.
Žinoma, džiaugiantis egzaminų rezultatais dar reikėtų paanalizuoti, ar juos laikant prireikė ne mažiau žinių kaip pernai. Jeigu nei lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos, nei matematikos užduotys nebuvo lengvesnės, tuomet tai tikrai ir pedagogų, ir abiturientų pastangų pasekmė.
Abiturientams buvo rengiamos papildomos konsultacijos, o matematiką geriau išlaikyti jiems galėjo padėti ir elektroniniai žinių patikrinimai, nes juos pasirinkusių moksleivių rezultatai buvo geresni nei tokių užduočių neatlikusių bendramokslių.
Vis dėlto jei ir galima įžvelgti švietimo padangėje pirmąsias geresnę mokymo kokybę pranašaujančias kregždes, tai tikrai dar ne pavasaris.
Mokinių rezultatams gerinti 2021–2023 metais ketinama skirti 12 mln. eurų, šias lėšas galės tiesiogiai gauti mokyklos ir panaudoti auklėtinių ugdymui – konsultacijoms, darbui su tėvais, edukacinėms išvykoms, laboratorijoms, bibliotekoms.
Kalbama ir apie geriau aprūpintų Tūkstantmečio mokyklų tinklą, bet politikai nesutaria, ar tai naudingas sumanymas: vieni tikisi, kad taip bus pagerintas regionų švietimo lygis, kiti baiminasi, jog dar labiau išaugs mokymo įstaigų netolygumai, padidės mokinių socialinė atskirtis.
Bet esmingai niekas nesikeičia. Teisinantis pandemija sunkiai skina kelią reformos, savivaldybių atstovai perspėja, kad jau po kelerių metų jų mokyklos stipriai jaus mokytojų stoką, nes pedagogų bendruomenė vis labiau sensta, daugėja išeinančių į pensiją specialistų, o juos galinčio pakeisti jaunimo aukštosios mokyklos pakankamai neparengia.
Į tai atkreipė dėmesį ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Jos atstovas priminė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos mokytojų vyresni nei 50 metų ir tik 18 proc. pedagogų mano, kad visuomenė vertina jų profesiją, o tai atskleidžia rimtas švietimo reputacines problemas. Taigi būtina šalies mokyklų tinklo pertvarka.
Tai puikiai žinoma ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, knygų ir leidinių redaktoriai skundžiasi labai suprastėjusia lietuvių rašto kalba, esą netgi doktorantūrą baigusių autorių tekstuose gausu klaidų, sakiniai nerišlūs, o smunkantis raštingumo lygis rodo, kad šlubuoja visa švietimo sistema.
Kai negaluoja pradinio ir vidurinio mokymo grandis, aukštasis mokslas taip pat sunkiai alsuoja. Vilniaus universitetas šįmet pakilo į rekordinę 400-ąją vietą prestižiniame pasaulio aukštųjų mokyklų reitinge „QS World University Ranking 2021“, bet tai tik ne itin patrauklų Lietuvos mokslo įvaizdį balinanti ledkalnio viršūnė.
Valstybės kontrolė (VK) jau skelbė dešimtis ataskaitų, kuriomis diagnozavo universitetų ir kolegijų negalavimus, siūlė, ką reikėtų skubiai lopyti.
Naujausi auditorių siūlymai – nustatyti bendrus aukštųjų mokyklų palyginimo rodiklius, tobulinti studijų programas, didinti jų tarptautiškumą.
Apie tai kalbama jau ne vienus metus, bet, išskyrus vieną kitą stipriausią aukštąją mokyklą, nei studijų kokybė gerėja, nei tarptautiškumas, padedantis įveikti provincialumo dvasią, plečiasi.
Į bendrų aukštųjų mokyklų palyginimo rodiklių svarbą atkreipiamas dėmesys todėl, kad kai jie labai skirtingi, neįmanoma objektyviai įvertinti, ko vertas vienas ar kitas universitetas, kolegija, o tai trukdo taikyti Vyriausybės programoje numatytą veiklos kokybės siejimą su finansavimu.
VK rekomenduoja nustatyti ir už studijas patiems mokantiems asmenims tokius pat minimalius priėmimo į pirmą kursą reikalavimus kaip ir stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Bet didelę dalį aukštųjų mokyklų, ypač kolegijų, toks sumanymas, atrodo, nugąsdino, girdėti perspėjimų, kad tai trukdys jaunimui siekti aukštojo mokslo.
Bet, matyt, aukštosioms mokykloms labiausiai neramu, kad, pakėlus priėmimo kartelę patiems už mokslus mokantiems jaunuoliams, jos neteks dalies studentų ir bus sunkiau išsilaikyti aukštojo mokslo rinkoje.
Regis, labiausiai švietimo sistemos pertvarka ir stringa todėl, kad mokymo įstaigoms dažnai labiau rūpi finansavimą lemiantys kiekybiniai rodikliai nei mokslo kokybė.
