Savo ruožtu ministerija žada, kad jaunuolius į šias mokyklas bandys vilioti ir toliau, nes kvalifikuotų darbuotojų poreikis – milžiniškas.
Darbdaviai profesinio išsilavinimo nebijo
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad nuo 2017 metų, kai įvyko ir tam tikrų pokyčių priėmimo į profesines mokyklas srityje, mokinių skaičius šiose mokyklose nuolat auga.
„Pernai pirmą kartą didinome valstybės finansuojamų vietų skaičių, o ateityje, jei įvyks ryškesnių pokyčių aukštajame moksle, norime, kad jauni žmonės turėtų visas galimybes rinktis profesinį mokymą“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, dažniau profesines mokyklas renkasi ką tik vidurinę ar pagrindinę mokyklą pabaigę jaunuoliai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie amato nori išmokti jau baigę universitetą ar kolegiją.
„Valstybė, bendradarbiaudama ir su darbdaviais, pradėjo kreipti, orientuoti žmones ir didinti vietų skaičius į inžinerines profesijas, informacinių technologijų sritį, nes matėme didelį poreikį darbo rinkoje.
Jeigu pasižiūrėtumėme, kaip atrodo mūsų darbo rinka, tai joje reikia ne tik pabaigusių aukštąjį mokslą, bet ir stiprių kvalifikuotų darbuotojų“, – aiškino A.Kudarauskienė.
Paklausta, kaip Lietuvos darbdaviai vertina profesinį išsilavinimą, viceministrė tvirtino, jog stigmų šiuo atveju nėra – pasak jos, neretas atvejis, kai žmonės, kurie baigia aukštąsias mokyklas, dirba ir aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą.
„Būtent dėl to yra įvairių priemonių, didinančių profesinio mokymo prestižą. Darbdaviai kaip tik labai akcentuoja, kad pramonėje ypatingai reikia daug kvalifikuotų darbininkų.
Čia, matyt, yra toks bendras visos šalies reikalas keisti požiūrį, kad nebūtinai visi baigę mokyklą turi stoti į universitetus. Valstybės investicijos buvo tikrai didelės, kad programos būtų modernizuotos, atitinkančios darbo rinkos poreikius, kad mokytojai būtų profesionalūs“, – kalbėjo A.Kudarauskienė.
Jos teigimu, pandemija taip pat prisidėjo prie to, kad į profesinio mokymo programas atkreipiama daugiau dėmesio.
„Pandemija ir tam tikruose sektoriuose sumažėjęs aktyvumas turi įtakos, ir čia visos Europos tendencija, kad perkvalifikavimas bus ypatingai aktualus“, – pridūrė viceministrė.
Bando sudominti dar mokykloje
A.Kudarauskienė kalbėjo, kad ministerija aktyviai bendradarbiauja ir su moksleiviais, siekdama juos supažindinti su profesijomis dar mokyklos suole.
„Jau antrus metus skatiname dar besimokančius gimnazijose pasirinkti profesinio mokymo modulį, suderinant jį su savo pamokų tvarkaraščiu. Taip moksleiviai gali pasimatuoti profesiją ir įgyti papildomų įgūdžių.
Taip pat vienas iš variantų yra technologijų pamokos, galima būtų stiprinti ir šią sritį mokyklose“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.
Vienas iš būdų, kaip dar bandoma pritraukti moksleivius į profesines mokyklas – socialiniai tinklai. Jose jau dabar pasirodė įvairių reklamų, kviečiančių išbandyti savo jėgas įvairiose srityse.
„Socialiniai tinklai yra tam tikras kanalas prieiti prie jaunų žmonių. Mums labai trūksta profesinio orientavimo, kelerius metus apskritai niekas šioje srityje nevyko.
Jauni žmonės dažnai net nežino kitų alternatyvų, kaip tik stoti į universitetą iš karto pabaigus mokyklą“, – svarstė A.Kudarauskienė.
Profesinės mokyklos džiūgauja
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovė dr. Nora Pileičikienė teigė, jog šiuo metu profesinės mokyklos išgyvena tikrą atgimimą, o 2020-ieji šioje srityje buvo tiesiog rekordiniai.
„Dar nebuvo tokių metų, kada būtų toks stojančiųjų aktyvumas. Panašu, jog žmonės vis labiau pradeda vertinti praktiškas žinias, atveriančias kelius dirbti ir užsidirbti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo N.Pileičikienė.
Pasak jos, dažniausiai būsimieji mokiniai būtent šioje įstaigoje renkasi su sveikata bei grožiu susijusias programas, ypač tokį poreikį paryškino ir pandemija.
„Sparčiai senėjant visuomenei, auga sveikatos priežiūros specialistų paklausa. Slaugytojo padėjėjo ir masažuotojo profesijas galima vadinti tiesiog ateities profesijomis. Šios srities darbuotojai – vieni paklausiausių tiek sveikatos priežiūros įstaigose, tiek teikiant privačias paslaugas.
Pasaulinė COVID-19 pandemija parodė, kokios svarbos yra ir paramedikų darbas“, – kalbėjo N.Pileičikienė.
Ji pridūrė, kad su grožiu susijusias programas mieliau renkasi žmonės, ketinantys kurti savo verslą, ateityje užsiimti individualia veikla.
„Tokios specialybės kaip kosmetikas, vizažistas, kirpėjas, floristas, siuvėjas, gyvūnų prižiūrėtojas yra labai geras pasirinkimas tiems, kurie nori dirbti savarankiškai. Daugelis drąsiai suka nuosavo verslo keliu, dirba pagal individualią veiklą ir nuolat tobulėja paslaugų sferoje.
Tarkime, kirpėjo profesiją siekiantys įgyti žmonės žino, kad darbo turės visada – juk kirpėjo paslaugų reikia tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams. Gėlėms ir floristikai taip pat visada buvo ir bus skiriama ypatinga vieta žmogaus gyvenime.
Daugelio grožio krypties profesijų galima pradėti mokytis baigus vos 10 ar 12 klasių. Tai pats greičiausias kelias į savarankiškumą ir puikus pašaukimo pasitikrinimas“, – portalui lrytas.lt tvirtino N.Pileičikienė.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovė sakė, kad jau kurį laiką pastebima tendencija, jog profesijas renkasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, kurie nori keisti savo profesiją ar įgyti amatą.
„Turime nemažai ir besirenkančių profesijas po 10 ir po 12 klasių, todėl galime teigti, kad šiuo metu šie skaičiai yra panašūs“, – teigė ji.
N.Pileičikienė aiškino, jog profesinis mokymas turi nemažai privalumų – programos yra trumpos, trunkančios nuo pusmečio iki poros metų, o jas baigęs asmuo iš karto įsilieja į rinką.
„Tiesa, ir pati profesinio mokymo sistema pertvarkyta taip, kad profesiją įgyti ir pakeisti taptų kuo paprasčiau“, – pridurė pašnekovė.
Savo ruožtu Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro direktorė Rita Pečiukaitytė pasakojo, jog vien 2020 metais sulaukė 797 naujų mokinių.
„Kasmet centrą baigia apie 300 kvalifikuotų specialistų, apie 90 asmenų įgyja vidurinį išsilavinimą. Per 5-erius metus centre mokinių daugėjo − nuo 600 iki 1202 mokinių“, – dėstė ji.
Kaip populiariausias mokymosi kryptis vadovė įvardijo fotografijos, masažo, paramediko, kosmetiko, kirpėjo profesinio mokymo programas, taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu auga susidomėjimas ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, vizualinės reklamos gamintojo specialybėmis.
Jaunuoliai, direktorės teigimu, mielai renkasi ir grimuotojo, siuvėjo, floristo profesijas, taip pat populiarėja ir tęstinio mokymo programos tiems asmenims, kurie jau turi kvalifikaciją.
„Didėja ir mokinių skaičius renkantis profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, t.y. mokytis 3-4 gimnazijos klasėse.
Iš karto po vidurinio ugdymo programos taip pat stojančiųjų skaičius nekinta, populiariose programose renkasi iki 25 mokinių kiekvienais metais“, – teigė R.Pečiukaitytė.
Pastebi, kad požiūris keičiasi
N.Pileičikienė tikino, kad požiūrį į profesinį mokymą gali keisti ir pačios mokyklos, nuolat prisitaikydamos prie naujausių technologijų.
„Technologijos labai sparčiai juda į priekį, o mes – kartu su jomis. Būsimųjų paramedikų praktikai naudojame išmaniuosius manekenus. Pavyzdžiui, naujausias gimdymo manekenas su kūdikio gimimo ir gaivinimo simuliacija leidžia būsimiesiems paramedikams pasiruošti teikti pagalbą gimdymo metu.
Esame įsigiję ir greitosios pagalbos automobilį, kuris mokinius priartina prie realios darbo aplinkos. Savo praktinio mokymo įranga rengiant sveikatos bei grožio krypčių specialistus išsiskiriame Lietuvoje.
Manome, jog nuolatinis atsinaujinimas ir pažanga daro įtaką mūsų specialybių populiarumui ir stojančiųjų pasitikėjimui“, – dėstė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė.
Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro vadovės R.Pečiukaitytės nuomone, žmonės profesines mokyklas mato jau kitomis akimis.
„Pasidomėjus profesinio mokymo kokybe profesinio mokymo centruose, žmonės tikrai nustemba. Dauguma Lietuvoje esančių profesinio mokymo centrų aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis, patalpos renovuotos, mokymasis tikrai niekuo nesiskiria nuo mūsų partnerių kitose ES šalyse.
Kad požiūris pasikeistų, reikia tiesiog pasidomėti šiandienine situacija“, – kalbėjo R.Pečiukaitytė.
