Marius aiškino, jog dar besimokydamas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje iš tikybos mokytojos Sigridos Norvaišienės patyrė diskriminaciją dėl savo lytinės tapatybės. Savo nuoskaudas vaikinas nusprendė išlieti laiške, kurį po 10 metų ir nusiuntė buvusiai savo mokytojai.
Aiškino, kad „piktasis puola“
„Viskas prasidėjo 2020 metų gruodžio mėnesį. Tuo metu man buvo sunkus laikotarpis ir aš nusprendžiau parašyti mokytojai laišką. Kaip tik naudojau autobiografinę meno metodologiją, o mano praeitis bei patirti išgyvenimai buvo tuo metu vykdomo projekto dalis.
Parašiau jai ir papasakojau, kaip man mokykloje buvo sunku dėl jos homofobiškų pasisakymų“, – prisiminė Marius.
Ir mokytoja netrukus atrašė – pasak jo, prasidėjo ilga diskusija apie Dievą bei homoseksualumą.
„Atrodo, kad viskas buvo puiku, apsikeitėm „širdelėm“, pakalbėjom, bet po kurio laiko ji man atsiuntė žinutę, kurioje buvo pasiūlymas prisijungti prie religinės paskaitos apie homoseksualumą“, – pasakojo vaikinas.
Po jos, Mariaus teigimu, ir vėl užvirė pokalbis, tik šįkart jis buvo kitoks – pedagogė pradėjo aiškinti, kad tai nenatūralu, net iškrypėliška.
„Nors ji žinutes iš karto ištrynė, aš jas spėjau išsisaugoti, o vėliau feisbuke pasidalijo įrašu, kad ją „piktasis puola“.
Aš savo ruožtu irgi paviešinau jos žinutes, ir susilaukiau labai daug dabartinių ir buvusių mokinių reakcijų, kuriems nutiko panašiai. Nors žmonės išreiškė man palaikymą, mokytoja vis tiek komentavo mano įrašus, kad homoseksualumas yra nuodėmė, kad katalikai to nelaimina“, – sakė M.Samavičius.
„Aš jai esu pasakęs tik tiek, kad ji yra homofobiška, ir tokie mokytojai neturėtų dirbti mokykloje. Ją tas žodis „homofobija“ labiausiai ir įskaudino“, – pridūrė jis.
Dėl nuomonės išvarė iš klasės
Savo patirtį Marius papasakojo ir M.Račkausko gimnazijos direktorei, tačiau palaikymo iš jos teigia nesulaukęs.
„Buvę mokiniai man sakė, kad direktorė mane prisimena, tad šiokį tokį ryšį mes tikrai turėjome. Galvojau, kad ji supras, bet ji laiške parašė, kad, pagal anoniminės apklausos duomenis, nenustatyta jokia homofobija.
Tai visiška nesąmonė, nes homofobijos yra kiekvienoje mokykloje. Neįmanoma atlikti tokios apklausos, nes aš, būdamas tokio amžiaus, tikrai jokioje apklausoje nenurodyčiau savo seksualinės orientacijos“, – aiškino M.Samavičius.
Jis taip pat pasisiūlė direktorei atsiųsti dabartinių moksleivių žinutes apie patiriamą diskriminaciją, tačiau atsakymo negavo.
Pasak vaikino, ši mokytoja vedė ir tikybos, ir etikos, ir darbų pamokas, tad jos išvengti net labai norint buvo praktiškai neįmanoma.
„Su manimi susisiekė gimnazijos mokinių tarybos prezidentė ir papasakojo, kad ši mokytoja per darbų pamoką ją išvarė iš klasės, nes ši pasakė, kad lesbietės nėra blogi žmonės. O savo vieną auklėtinę ji net užblokavo „Facebook'e“, – portalui lrytas.lt sakė Marius.
Taip pat, jo teigimu, mokiniai nenori kreiptis į institucijas, kol nebaigs mokyklos, nes bijo.
„Tokiu atveju jie taip pat nebebus mokyklos mokiniai ir apie patyčias pranešti negalės“, – pastebėjo M.Samavičius.
Mokytoja: „Visi mokiniai man lygūs“
Savo ruožtu M.Račkausko gimnazijos vadovė Asta Žukauskienė portalui lrytas.lt patvirtino, jog gimnazijoje dirbantys mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija nėra gavusi skundų ar kitokiu būdu pateiktos informacijos apie patyčių dėl seksualinės tapatybės atvejus.
„2020 m. gruodžio mėnesį buvo vykdoma mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir tobulinimo IQES ONLINE apklausa. Apklausa parodė, kad gimnazijoje yra nesityčiojama ir saugu. Šie klausimai buvo įvertinti aukščiausiomis vertėmis.
2021 metų balandžio mėnesį buvo vykdoma dar viena mokinių apklausa dėl patiriamos diskriminacijos. Diskriminacijos vyravimas taip pat nenustatytas.
Gegužės mėnesį inicijavome mokytojų apklausą apie patiriamą diskriminaciją dėl lyties ar lytinės orientacijos. Apklausos duomenys parodė, kad tokios diskriminacijos atvejų gimnazijoje nenustatyta“, – sakė mokyklos vadovė.
Pasak A.Žukauskienės, mokytoja S.Norvaišienė gimnazijoje dirba nuo 2000-ųjų, o mokytojai ir kiti darbuotojai iki šiol nėra dėl jos gavę jokių pretenzijų.
Pati S.Norvaišienė tikino, kad visi mokiniai jai yra lygūs, todėl kaltinimai diskriminacija yra nepagrįsti.
„Merkelio Račkausko gimnazijoje turiu dvi tikybos pamokas 1-oje gimnazijos klasėje ir technologijų pamokas 1–2 klasėse. Etikos ir darbų pamokų nedėstau. Vaikus mokau pagal Katalikų tikybos bendrąsias programas ir Katechetikos centro patvirtintą metodinę medžiagą.
Niekada nediskriminavau nei buvusių, nei dabartinių mokinių. Jie man visi lygūs. Mokinius taip pat mokau gerbti ir mylėti visus žmones, ko reikalauja dorinio ugdymo pamoka. Iš klasės niekada nesu išvariusi jokio mokinio“, – portalui lrytas.lt teigė pedagogė.
Marius prisipažino, kad šiuo metu jis norėtų vieno – jog mokykloje LGBT klausimais būtų kalbama daugiau.
„Mano tikslas dabar yra toks, kad mokykloje būtų pravesta bent viena ar kita paskaita apie lygybę ir LGBT bendruomenę. Manau, čia kaltas mentalitetas – jeigu nėra nukentėjusių, tai nėra ir problemos. O ji yra kiekvienoje mokykloje“, – sakė vaikinas.
Jis pažymėjo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Lietuvos gėjų lyga (LGL) mielai sutiko pravesti mokymus, tačiau mokyklos bendruomenė pasiūlymus kol kas ignoruoja.
Savivaldybė skundų taip pat negavo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikina, kad panašių skundų dėl mokytojų diskriminacijos taip pat nėra gavusi.
„Šį konkretų skundą nagrinėjo mokyklos steigėja – savivaldybės administracija. Tokiu būdu sprendžiami visi ginčai, jei jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta išsiaiškinti mokykloje.
Savivaldybės teigimu, nei tuomet, kai mokykloje mokėsi skundą pateikęs buvęs mokinys (jis mokyklą baigė 2011 m.), nei vėliau nebuvo nusiskundimų dėl mokytojos patyčių seksualinės tapatybės pagrindu.
Jei mokiniai mano, kad savivaldybė netinkamai atliko tyrimą, kviečiami apie tai pranešti ministerijai, kuri nagrinėja ginčus, kai jų nepavyksta išspręsti vietoje su savivaldybe. Be abejo, jokios patyčios ar diskriminacija švietimo įstaigose negali būti toleruojama“, – portalui lrytas.lt aiškino ŠMSM atstovai.
