Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas projektas teikia pagalbą niekur nedirbantiems ir nesimokantiems, neretai iš globos ar įkalinimo įstaigų išėjusiems jauniems žmonėms.
Kartais atsitiesę ir vėl palūžta
Klaipėdos jaunimo garantijų koordinatorė Inga Kulikauskė portalui lrytas.lt pasakojo, kad iniciatyva projektui „Judam“ gimė natūraliai – mat tuo metu nebuvo įstaigų ar darbuotojų, dirbančių konkrečiai su niekuo neužsiimančiais ir Užimtumo tarnyboje neužsiregistravusiais jaunuoliais.
„Prieš 5 metus startavo vienas projektas „Atrask save“, kuris ir identifikavo būtent tokio projekto pobūdį. Projektas „Judam“ tiesiog tęsia jau buvusio projekto darbą.
Jaunam žmogui svarbu, kad su juo kalbėtų kitas žmogus, kuris jį supranta ir gali su juo bet kada susitikti neįpareigojančioje aplinkoje. Nesvarbu, ar tai būtų parkas, ar stadionas, ar jo namų laiptinė“, – sakė I.Kulikauskė.
Paklausta, kaip pavyksta pritraukti ir prakalbinti jaunuolius, ji vieno būdo neišskyrė – pasak koordinatorės, žinia apie projektą žmones pasiekia pačiais įvairiausiais kanalais.
„Jauni žmonės į projektą patenka labai įvairiai: pirmiausia jie gali kreiptis patys, kartais skambina tėvai, globėjai, jų socialiniai darbuotojai ar kiti partneriai.
Daug informacijos galima rasti ir interneto svetainėje, iš draugų, pažįstamų, socialinių tinklų, institucijų atstovų“, – aiškino I.Kulikauskė.
„Judam“ veiklų koordinatorė Ramunė Rinkūnienė pridūrė, jog šiandien projekte dalyvauja maždaug 663 jaunuoliai nuo 15-os iki 29-erių metų, o vidutinis dalyvių amžius – 22 metai. Pastebima ir tai, kad didesnę dalį jaunuolių sudaro vaikinai – beveik 64 procentus.
„Jų skaičius kinta kiekvieną dieną, nes dalyvauti pradeda nauji, dalis dalyvavimą baigia įsidarbinę ar sudarę sutartį su ugdymo įstaiga, į kurią sugrįžta po kokybiškos mūsų darbuotojų intervencijos. Kartais tenka dalyvavimą nutraukti, nes dalyviui paskambinę aptinkame, kad jis jau pakeliui į svajonių šalį be atgalinio bilieto“, – svarstė R.Rinkūnienė.
Jos teigimu, projekto „Judam“ dalyviais tampa patys įvairiausi asmenys, labai dažnai tai – iš švietimo sistemos dėl įvairių priežasčių iškritę, mokyklos nebaigę žmonės, taip pat išėjusieji iš įkalinimo įstaigų.
„Projekte nemažai vaikų globos įstaigų auklėtinių. Vis dažniau pagalbos prašymų ir susitikimų tapti projekto dalyviais sulaukiame ir iš asmenų, paliekančių pataisos įstaigas. Paslaugas tiesiogiai jaunuoliams teikiantys darbuotojai stengiasi kuo artimiau pažinti dalyvius, užmegzti kontaktą, išsiaiškinti jų gyvenimo aplinkybes ir, bendradarbiaudami su projekto partneriais, savivaldybės teritorijoje suteikti pagalbą, palydėjimą, konsultacijas, tarpininkavimą, padedant siekti pačio jaunuolio išsikeltų tikslų“, – portalui lrytas.lt sakė R.Rinkūnienė.
Pasak jos, nėra paprastų istorijų, gyvenimų ar likimų – koordinatoriai teikia paslaugas ne tik jaunam žmogui, bet dažnai tenka bendrauti su jo artimos aplinkos atstovais – draugais, gydytojais, tėvais, mokytojais.
Vis tik, specialistės teigimu, šiuo metu ypatingą nerimą kelia prastėjanti dalyvių emocinė ir psichologinė būklė.
„Projekte dalyvauja jauni žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, šizofreniją, kenčiantys nuo nerimo, valgymo sutrikimų, sergantys depresija, įvairiomis priklausomybėmis.
Norėtųsi dalintis vien sėkmingai besibaigiančiomis istorijomis, kad jauni žmonės išties ima pasitikėti savimi, visuomene, įgavę patirties savanoriaudami žengia į darbo rinką, tačiau yra nemažai situacijų, kai jaunas žmogus ir vėl palūžta, netenka darbo, yra pašalinamas iš mokyklos.
Tuomet koordinatorius vėl vyksta jo konsultuoti į namus vienkiemyje, padeda nusiprausti ir vėl tikėti savo jėgomis, padėti prisiminti, kokių tikslų jis turi, kiek daug jau nužingsniuota jų link...“ – sakė viena iš projekto koordinatorių.
Projektą tęs kitomis formomis
I.Kulikauskė kalbėjo, kad pirmų susitikimų metu labai retai pavyksta identifikuoti projekto dalyvių poreikius – tai esą įvyksta palaipsniui.
„Pirmiausia stengiamės vienas kitą pažinti, susidraugauti ir susitarti, ties kuo bendrai dirbame. Mes jaunam žmogui esame tik įrankis ir šaltinis sužinoti apie jo galimybes. Žinoma, daug kalbame apie baimes, motyvaciją, kaip susidūrus su iššūkiais į juos reaguoti, kokių veiksmų imtis.
Jauno žmogaus amžius – galimybių laukas, tik apie vienas savo aplinkoje dominuojančias galimybes jie žino, o apie kitas – ne, arba nėra jų išbandę nei jie, nei jų bendraamžiai. Kalbu apie savanorystę, jaunimo mainų galimybes, asmeninio sveikatingumo trenerio ar koučerio paslaugas“, – aiškino I.Kulikauskė.
Kaip pati sakė, su jaunais žmonėmis projekto kūrėjai yra ne kovoje, o santykyje, tad pagalbos jaunuoliai gali pasiimti tiek, kiek patys tuo metu nori.
„Būna ir tokių atvejų, kai nepavyksta sklandžiai bendrauti, nes tuo metu jaunam žmogui norisi pabūti atskirai, nuo visko atsitraukti. Po kurio laiko jis vėl į mus kreipiasi, ir tai irgi yra jo pasirinkimas. Mes visada paliekame kelią pas mus sugrįžti, paklausti, pasikonsultuoti“, – teigė projekto koordinatorė.
Iš viso su projektu „Judam“ dirba 23 koordinatoriai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Telšių, Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Nors projektas oficialiai turėtų pasibaigti kitų metų balandį, R.Rinkūnienė tvirtino, kad paslaugų ir pagalbos teikimas jauniems bei neaktyviems žmonėms tikrai bus tęsiamas pačiomis įvairiausiomis formomis.
„Pavyzdžiui, inicijuojamas projekto „Judam“ kokybinis tyrimas, siekiant identifikuoti veiksmingiausias paslaugas, metodus, pagrįsti paslaugos būtinumą valstybėje, plėtrą po projekto pabaigos.
Artimiausiomis dienomis bus paskelbtas finansavimo konkursas praktinių įgūdžių paslaugų teikimui, kurių viena iš pagrindinių tikslinių grupių – šie jaunuoliai. Praktinių įgūdžių ugdymo tikslas – kompleksiškai teikti paslaugas, lavinant jauno žmogaus asmeninius ir socialinius įgūdžius, suteikiant jaunam žmogui žinių ir gebėjimų, leidžiančių integruotis į darbo rinką ir (ar) grįžti į švietimo sistemą“, – aiškino ji.
Pasak R.Rinkūnienės, šiemet taip pat bus pradėta finansuoti ir speciali palydėjimo paslauga, tęsiamas darbas su jaunimu, darbo su jaunimu gatvėje ir kitų darbo su jaunimu formų finansavimas.
„Palydėjimo paslaugų pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad visiems mažiau galimybių turintiems 16–24 metų jaunuoliams būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė ir kita pagalba bei tikslinės paslaugos, siekiant šių jaunuolių sėkmingos adaptacijos bendruomenėje, pereinant į savarankišką gyvenimą“, – sakė projekto „Judam“ atstovė.
