Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šioms išlaidoms šiemet numatė 1 mln. eurų, nors savivaldybių pateiktais duomenimis, poreikis gali siekti 6,4 mln. eurų. Opozicijos teigimu, taip neproporcinga našta užkraunama savivaldybėms.
„Susiklosčiusi praktika, kad kiekvienas pedagogas, turintis atitinkamą stažą, išeina su šešių mėnesių išeitine išmoka. Pagal birželio 14 dienos ministrės įsakymą numatytų lėšų yra tik 15 procentų. Įprastai 50-70 proc. lėšų skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o maždaug apie 30 proc. prisideda kiekviena savivaldybė, tokiu būdu yra sudaroma ta šešių mėnesių išeitinė išmoka“, – sakė Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak jos, ministerija jau kovo mėnesį žinojo, kiek pedagogų išeis iš darbo, todėl lėšas turėjo numatyti.
„Apie lėšų poreikį ministerija žinojo prieš kelis mėnesius, todėl šis įsakymas tikrai pribloškė savivaldybes ir lygiai taip pat pribloškė ir mus“, – kalbėjo ji.
Švietimo ir mokslo komitete esantys opozicijos atstovai žada registruoti biudžeto projekto pasiūlymą, kad šiam tikslui būtų skirta daugiau lėšų.
Socialdemokratų partijos frakcijos narė Vilija Targamadzė teigė, kad sistemine problema tampa sprendimai, kai nuolatinėms veikloms lėšos numatomos iš nepastovių šaltinių.
„Vyriausybė ir ypatingai švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą. Tai tikrai ne kažkoks išskirtinis padidinimas, bet tai buvo numatyta teisės aktuose ir šitos lėšos turėjo būti numatytos. (...) Dabar yra numatytas 1 milijonas ir tai yra nykstamai mažai ir savivaldybėms perkelta labai didelė našta“, – teigė ji.
Ministrė: skatinti mokytojų išeiti nebereikia
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad numatoma šią mokytojų kaitos priemonę persvarstyti, atsižvelgiant į kintantį mokytojų poreikį, nes kai kuriose mokyklose, savivaldybėse jau fiksuojamas mokytojų trūkumas.
„Turiu pabrėžti, kad situacija yra kardinaliai pasikeitusi: jeigu mums prieš keletą metų tikrai buvo reikalinga ta priemonė, kuomet reikėjo paskatinti, kad mokytojai išeitų į ankstyvesnę pensiją ir tikrai jautėme, kad reikia tos didelės kaitos, tai šiandien situacija yra tokia, kad trūksta mokytojų: jau šiandien trūksta, o po kelių metų mes iš viso turėsime didžiulį mokytojų trūkumą“, – žurnalistams Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Strategija turėtų keistis“, – pridūrė ji.
Ministerija BNS pateiktame komentare teigia, kad dabar atėjo laikas didesnį dėmesį skirti ne pasitraukimui, bet pradedančių mokytojų pritraukimui į mokyklas.
Tam, kad būtų paskatinta mokytojų kaita, 2015 metais buvo pradėta įgyvendinti priemonė, numatanti išeitines išmokas mokytojams, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu.
„Tai papildoma priemonė, kuri siejama su mokytojų skaičiaus optimizavimu, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, ir ji nėra privaloma pagal Darbo kodeksą. Šios priemonės kasmetinis biudžetas yra tvirtinamas Seimo, pinigai skiriami iš valstybės biudžeto, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes“, – teigia ministerija.
Jos duomenimis, ši suma 2015-2018 metais svyravo nuo 1,6 iki 3,2 mln. eurų, 2019 metais lėšų jai nebuvo skirta.
Pasak ministerijos, pernai 1,3 tūkst. mokytojų išeitinėms išmokoms panaudota 4,8 mln. eurų. Tuomet tam numatytas 1 mln. eurų, esant dideliam lėšų poreikiui, padidintas iš skolintų lėšų.
„Šis panorusių palikti darbą mokytojų skaičiaus padidėjimas labiausiai susijęs su tuo, kad dalis mokytojų taip nutarė dėl smarkiai pasikeitusių darbo organizavimo sąlygų, būtinybės pamokas vesti nuotoliniu būdu“, – teigia ministerija.
Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų iki gegužės 31 dienos pateiktas paraiškas, šiemet lėšų poreikis sudaro 6,4 mln. eurų, o išmokų prašoma 1475 mokytojams.
„Tačiau patirtis rodo, kad tai negalutiniai skaičiai, dalis mokytojų pakeičia apsisprendimą ir lieka toliau dirbti mokyklose. Nesant galimybių patenkinti visą išmokų poreikį, šalys gali sutarti dėl mažesnės išeitinės išmokos. Pasikeitus pasitraukimo sąlygoms, darbuotojai gali pakeisti savo apsisprendimą ir likti toliau dirbti mokykloje“, – rašo ministerija.
Jos vertinimu, apsisprendimui įtakos gali turėti tai, kad nuo rugsėjo mokytojai greičiausiai grįš į mokyklas ir dirbs kontaktiniu būdu.
Ministerija taip pat teigia, kad šiais metais savivaldybių finansavimas didėja apie 141 mln. eurų, todėl savivaldybės taip pat gali daugiau prisidėti prie šios priemonės įgyvendinimo.
