Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad pirminis planas susitarimą parengti iki pavasario sesijos pabaigos – vargiai įmanomas. Jo teigimu, darbo grupėje buvo nuspręsta projekto parengimo neforsuoti ir daugiau laiko skirti diskusiniams klausimams.
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti Vilija Targamadzė teigia darbo grupėje pasigendanti dėmesio jautresniems klausimams. Politikė pripažįsta, kad darbo grupės pozicija „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ jos netenkina.
Parlamentarės manymu, susitarimo projekto parengimo nereikia skubinti, jos teigimu, norint, kad susitarimas dėl švietimo būtų pasiektas – reikia siekti konsensuso ir dėl jautrų klausimų.
E. Pupinis: sutarėme neforsuoti
Konservatorių atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad susitarimo dėl švietimo projektas dar nėra galutinai parengtas. Politiko teigimu, penktadienį posėdžiavusiai darbo grupei daugiausiai diskusijų kilo dėl „valstiečių“ atstovo Eugenijaus Jovaišos siūlymo pedagogų kvalifikacines kategorijas susieti su moksliniais laipsniais.
„Ir iš tikrųjų yra šiek tiek nesutarimų, yra problemų. Kadangi sistema buvo visai kitokia, mokytojai yra įgiję savo tam tikras kvalifikacines kategorijas: yra mokytojai, vyr. mokytojai, mokytojai metodininkai, ekspertai. Tai sudėtinga turbūt būtų, mano požiūriu, atsisakyti tų kategorijų ir pereiti grynai į mokslo laipsnius. Tai šioje vietoje ir ginčijamės“ , – pripažino E. Pupinis
Politiko teigimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl susitarimo projekto vis dar yra nemažai diskusijų, kuo greičiau pasirašyti susitarimo dokumentą forsuojama nebus.
„Tikrai forsuojama nebus, nes iš tikrųjų visų frakcijų atstovai prašo tam tikro laiko. Ir akademijas E. Jovaiša sakė, kad reikės pristatyti ne tik frakcijos struktūrai, bet ir politinei struktūrai. Ir bent jau tokia mintis, kad pasirašo partijų pirmininkai ir kažkokiu bendru dokumentu bus pasiremta Seime“, – sakė jis.
Konservatorių atstovo teigimu, greičiausiai susitarimo projektas bus priimtas ir kaip tam tikras nutarimas arba rezoliucija Seime. Vis tik, jo teigimu, susitarimo projektą pabaigti rengti iki pavasario sesijos pabaigos – nedaug.
„Iki pavasario sesijos pabaigos bus sudėtinga baigti. Nebent bus sutarimas, kad per vasarą bus skiriama laiko, kad spėti iki naujų mokslo metų. Nors su naujais mokslo metais čia nelabai kas siejasi, daugiau linkstama neskubėti paruošti dokumentą, nes tai turėtų būti ilgalaikis, ne vienos kadencijos dokumentas“, – sakė jis.
E. Pupinis taip pat pabrėžia, kad į susitarimo projekto tekstą yra įrašomi tik tie punktai, dėl kurių yra pasiekimas bendras sutarimas.
„Aišku, yra tam tikrų savo pozicijų laikomasi tam tikrose vietose, bet vėlgi bent jau pradžioje buvo toks sutarimas, kad dėl ko nesutariame, to neįrašome. Tikiu, kad ambicijos nenugalės, o dokumentas bus pasirašytas“, – vylėsi politikas.
V. Targamadzė: susitarimas bus pasiektas
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Vilija Targamadzė, dalyvaujanti susitarimo dėl švietimo projekto rengime, taip pat pripažįsta, kad dėl švietimo susitarimo projekto kol kas vis dar vyksta nemažai diskusijų. Jos teigimu, socialdemokratų frakcijai daugiausiai klausimų kyla dėl valstybinių ir nevalstybinių mokyklų santykio.
„Reikia apsibrėžti visgi, kiek yra valstybinių, nevalstybinių mokyklų, koks jų santykis, koks turėtų būti jų finansavimas. Kitaip tariant, koks turėtų būti modelis. Be jokios abejonės turi būti valstybinės ir nevalstybinės mokyklos. Bet tos nevalstybinės mokyklos neturėtų gilinti socialinės atskirties“, – Eltai teigė V. Targamadzė.
Politikės teigimu, šį klausimą į susitarimo projektą labai svarbu įtraukti siekiant užtikrinti, kad nedidėtų vaikų socialinė atskirtis.
„Nes mes puikiai suprantame, kad kuo labiau didės privataus sektoriaus, kuris bus pelno siekiantis, tai didės socialinė atskirtis. Tai valstybinės mokyklos, mūsų nuomone, turėtų būti pelno nesiekiančios organizacijos“, – akcentavo ji.
V. Targamadzė akcentuoja, kad darbo grupėje nuolat buvo valstybinių ir nevalstybinių mokyklų klausimą bandoma apeiti. Vis tik politikė akcentuoja, kad šis klausimas susitarimo projekte – principinis.
„Darbo grupėje nuolat buvo apeidinėjamas šis klausimas, o tai yra principinis dalykas. Susitarimas dėl vizijos, kad žmonės žinotų, kur link judame, kaip judėsime mes ir pan. Aš manau, kad tikrai yra punktų dėl ko mes galime susitarti, bet manęs asmeniškai kaip mokslininkės ir politikės dabar tokia pozicija, kad „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ netenkina“, – teigė ji.
Parlamentarė akcentuoja, kad diskusinių punktų rengiant susitarimo projektą nereikėtų vengti.
„Nes man tikrai kartais atrodo, kad kai kurie žmonės mano, kad kokios nors grupuotės ar partijos privatus reikalas yra švietimas. Ne, švietimas yra labai svarbus ir mes turime susitarti, turime kuo platesnę diskusiją daryti, kad susitarimas būtų tarp politinių partijų labai aiškus, skaidrus, kad būtų labai aiškiai įvardinti siekiniai“, – pabrėžė politikė.
Kol kas V. Targamadzė teigia į susitarimo projektą žvelgianti realistiškai. Jos manymu, susitarimas bus pasiektas, jeigu bus sutarta ir dėl jautresnių klausimų.
„Nei pozityviai, nei negatyviai, aš esu realistė. Reikia tada žiūrėti, kur link judėsime toliau. Šiandieną labai aiškiai pasakiau, kad negalima ignoruoti tam tikrų nuostatų ir principų nei vienos politinės partijos, turime susitarti, turime diskutuoti, jeigu šioje grupelėje nerandame atsako, reikia išplėsti diskusiją“, – teigė V. Targamadzė.
„Jeigu dėl jautresnių klausimų bus sutarta ir tai tarnaus Lietuvos perspektyvai, nedidins socialinės atskirties ir bus atsižvelgta į lygiateises galimybes, aš manau, kad susitarti galima, yra realu“, – pridūrė ji.
