Nelygybės problemą, pagal naujausius tyrimus, efektyviai sprendžia rinkos galimybes įžvelgiančių anterprenierių tinklas. Antrepreneriai turi įgūdžius apeiti ekonominę nelygybę kaip individai – nepaisant esamos ekonominės padėties pasinaudoti jiems matomomis verslo galimybėmis. Antrepreneriams kuriant inovatyvius, pigius ir plačiai prieinamus sprendimus, lygiagrečiai mažinama atskirtis tarp ekonomiškai nelygių visuomenės grupių bei sušvelninami padariniai visai populiacijai. Tad ką reikėtų padaryti, kad Lietuvos antreprenerių tinklas plėstųsi?
Antrepreneriškumo ugdymas – nauja pasaulinė švietimo mada
Švietimas yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių antreprenerių gausėjimą. Kartu su antreprenerišku išsilavinimu, stiprėja asmens sugebėjimas sėkmingai identifikuoti inovatyvius sprendimus ir verslo galimybes. Toks išsilavinimas leidžia geriau analizuoti turimą informaciją, susijusią su skirtingomis turtingų ir neturtingų visuomenės grupių patiriamomis problemomis. Nors geresnis bendro išsilavinimo lygis tarp piliečių yra geras indikatorius mažinant ekonominę nelygybę, antreprenerystės ugdymas yra ypatingai svarbus komponentas.
Antreprenerystės ugdymas pasaulyje priimamas entuziastingai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma – dėl minėtų sąsajų su ekonominės nelygybės mažinimu, kuriamomis darbo vietomis ir inovacijų sklaida. Antra – antreprenerystės ugdymas švietimo bendruomenei siejasi su daugeliu šiuolaikinių jos tikslų: moksleivių ir studentų iniciatyvumo, kūrybiškumo skatinimu bei humanistinių vertybių puoselėjimu.
Visa tai puikiai dera su dabartinėmis švietimo tendencijomis: orientavimusi į mokinį ir didesne mokytojų autonomija. Negana to, antreprenerystės ugdymas edukologijoje suprantamas kaip priemonė pasiekti tikslams anapus pačios antreprenerystės – kurti mokinį motyvuojančią aplinką bei jam aktualias ugdymo programas ir taip kelti bendrą akademinių pasiekimų lygį. Švietimas yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių antreprenerių gausėjimą.
Vienas geriausių antreprenerystės ugdymo pavyzdžių sutinkamas Italijos aukštosiose mokyklose. 2012 m. Italijos švietimo ministerija šalies universitetuose inicijavo antreprenerystės ugdymo centrus, vadinamus „CLab“. Šių centrų tikslas – skleisti suvokimą, kad antrepreneriška kultūra ir mąstysena skirta ne tik verslo, bet visų disciplinų studentams. Kiekvienas Italijos universitetas turi savo būdą šiam tikslui pasiekti.
Štai Turino Universiteto kartu su Turino Politechniku bendrai įkurto CLabTo metodas stebina pasaulinę verslumo ugdymo bendruomenę. Toje programoje mišrioms studentų komandoms skiriamas mėnuo rasti inovatyvų sprendimą Turino regiono viešųjų įstaigų, verslų ir nevyriausybinių organizacijų iškeltai problemai.
Komandų formavimo procesą (kiekvieną komandą sudaro 4-5 studentai iš mažiausiai dviejų skirtingų disciplinų) prižiūri universitetų psichologijos dėstytojai, antreprenerystės principus pirmųjų savaičių metu pristato CLabTo specialistai, o suinteresuotų šalių (verslų, viešųjų įstaigų ir NVO) atstovai mentoriauja visos programos metu. Mėnesio pabaigoje komandos savo sprendimus pristato vertinimo komisijai ir geriausios idėjos toliau vystomos akseleratoriuose ir inkubatoriuose.
„CLab“ centrų tikslas – skleisti suvokimą, kad antrepreneriška kultūra ir mąstysena skirta ne tik verslo, bet visų disciplinų studentams.
Lietuvos universitetuose turime antreprenerystę skatinančių iniciatyvų (VU TechHub, Biotechnologijų verslo inkubatorius...), tačiau jos skirtos antreprenerišką mąstyseną jau turintiems studentams. Italijos pavyzdys naujoviškas tuo, kad antrepreneriškumą diegia tarp studentų, kurie net nėra susimąstę apie verslo kūrimą ar inovatyvių sprendimų vystymą. Galime pasidžiaugti, kad su moksleiviais dirbanti neformalaus ugdymo organizacija Lietuvos Junior Achievement (LJA) turi panašią misiją. Kasmet į LJA veiklą įsitraukę moksleiviai steigia moksleiviškas bendroves, jose kuria inovatyvius produktus ir stengiasi pritraukti investicijų. Mokslo metų pabaigoje rengiamas kulminacinis renginys, kurio metu apdovanojamos geriausios bendrovės.
Organizacijos atstovai dažnai pabrėžia, kad ne visi įsitraukę moksleiviai siekia būti verslininkais ateityje – didelė dalis jų moksleiviškas bendroves kuria tam, kad įgytų naudingų įgūdžių, įgyvendintų minčių neapleidžiančią idėją, ar patirtų nepamirštamą nuotykį. Bet kuriuo atveju, antrepreneriškos veiklos patirtis stipriai praturtina mokyklinį ugdymą ir lavina bendrąsias kompetencijas.
Antreprenerystė – unikalus būdas sušvelninti ekonominę nelygybę
Turėtume ieškoti būdų, kaip visuotinį antrepreneriškumo ugdymą įtraukti į formalųjį ugdymą. Italijos CLabs – tik vienas gerasis pavyzdys, bet, juo naudodamiesi, Lietuvos universitetai ir mokyklos galėtų sukurti panašius sprendimus.
Nors ekonominė nelygybė niekur nedings, yra būdų ją sušvelninti. Antrepreneriškumo ugdymas yra rečiau girdimas, tačiau visuomenės dėmesio vertas sprendimas. Jis ne tik teigiamai veikia bendrą ekonominę gerovę, bet ir įgalina individus kurti vertę sau ir kitiems. Tai – unikali antreprenerystės savybė, verta ugdyti nuo mažų dienų.
Šis tekstas – asmeninė autorių nuomonė. Autoriai yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe. „Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projekto informacinis partneris – lrytas.lt.
