Apžvelgus metų rezultatus paaiškėjo, kad moksleiviai ir pedagogai jau turi nusistovėjusią mokymo(si) rutiną, o aktyviausi mokymosi aplinkose – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, šiais mokslo metais skyrę beveik 3 mln. užduočių. Nuotolinis mokslas taip pat pakėlė pamokų lankomumo statistiką, sudarė sąlygas mokytis ne tik gimtojoje šalyje, bet ir užsienyje.
Tai, kad mokytojai prisitaikė prie nuotolinio ugdymo organizavimo, rodo „Tamo e. dienyno“ statistika.
„Palyginus šiuos mokslo metus su praėjusiais, matome išaugusį mokytojų parašytų pažymių skaičių. Beveik 8 proc. ūgtelėjęs įvertinimų skaičius rodo, kad pedagogai labai greitai perdėliojo savo mokymo programą bei ją adaptavo nuotoliniam ugdymui“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Edgaras Jasalinis, „Tavo mokykla“ vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kardinaliai pasikeitusią praleistų pamokų statistiką. Šiais mokslo metais mokinys vidutiniškai praleido 30 pamokų. O tai yra net 38 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Elektroninių vadovėlių statistika atskleidžia, kad šiais mokslo metais daugiausiai laiko moksleiviai praleido mokydamiesi matematikos.
„Mokymosi aplinkos „Eduka klasė“ duomenys rodo, šiais mokslo metais moksleiviai dažniausiai vartė 9 klasės matematikos vadovėlį. Po jos rikiuojasi 8 klasės lietuvių kalbos bei vienuoliktokų matematikos vadovėlis, – sako „Ateities pamoka“ produktų vystymo vadovas Darius Ratkevičius. – O jei lyginsime mokytojų praleidžiamą laiką vartant elektroninius vadovėlius, vienvaldžiai lyderiai – pradinių klasių pedagogai. Daugiausiai laiko jie skyrė pasiruošimui lietuvių kalbos pamokoms“.
Pasak D. Ratkevičiaus, augo ne tik elektroninių vadovėlių, bet ir skaitmeninių pratybų naudojimas. Aktyviausiai užduotis skyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jie iš viso šiais mokslo metais pateikė beveik 3 mln. užduočių, daugiausiai jų sprendė 4, 6 ir 8 klasių moksleiviai.
Vertindami visų mokslo metų rezultatus, ugdymo platformų kūrėjai išskiria laikus, kada sistemos sulaukia daugiausiai lankytojų.
„Vaikai ir mokytojai aktyviausiai jungiasi rytą – tarp 9 ir 11 val. O nuo 14 iki 20 val. prisijungusiųjų skaičius palaipsniui mažėja. Naktinių prisijungimų būna vos vienas kitas, o tai rodo, kad vartotojai turi nusistovėjusį ritmą ir stengiamasi išlaikyti įprastą dienos rutiną. Aktyviausias mokymosi platformų lankymo laikas – savaitės pradžia“, – teigia D. Ratkevičius.
Pastaruoju metu itin išaugo moksleivių, kurie užsienyje naudojasi skaitmeninėmis mokymosi platformomis, skaičius. Pasak D. Ratkevičiaus, tai galima sieti su antrojo karantino metu išpopuliarėjusiu keliavimu į šiltesnius kraštus.
„Nuotolinis mokymosi būdas bei elektroninės ugdymo priemonės suteikia galimybę lankyti pamokas būnant toli nuo savo mokyklos. Tėvai, galintys dirbti nuotoliniu būdu, neretai keliauja į Pietų Europos šalis bei ten derina darbo, vaikų mokslo ir poilsio laiką. Labiausiai ūgtelėjo Ispanijoje besijungiančių moksleivių skaičius, taip pat populiarios Belgija, Vokietija, Olandija“, – sako D. Ratkevičius.
Anot jo, šią mokymosi priemonę taip pat naudoja ir beveik 1 tūkst. lietuvių mokytojų, dirbančių užsienio šalyse. Tarp jų dominuoja Airija, Norvegija, Škotija, Islandija, JAV.
