Tiesa, dėl šių moksleivių grįžimo abejoja ir didžioji dalis savivaldybių.
Abejonės dėl sąlygų
Vyriausybė nuo šio pirmadienio į klases leido sugrįžti abiturientams, tuo metu nuo gegužės 10 savivaldybėms leista pačioms nuspręsti dėl 5-11 klasių moksleivių sugrįžimo.
„Abiturientų grįžimą vertiname kaip neišvengiamą būtinybę, nes laikyti egzaminus turbūt yra būtina, ir abiturientams kontaktinės konsultacijos baigiamajame etape yra labai svarbios“, – kalbėjo A.Navickas
Anot jo, diskusijų dėl grįžimo naudos buvo įvairių – vieni dvyliktokai buvo labiau linkę grįžti, kiti teigė, kad ir nuotolinis ugdymas vyko pakankamai gerai. „Tačiau tai yra neišvengiama būtinybė“, – pabrėžė jis.
Visgi, pasak profesinės sąjungos pirmininko, mokytojams kyla tam tikrų klausimų dėl abiturientų grįžimo sąlygų.
„Mokytojai nesupranta, kodėl buvo nuolat teigiama, kad testavimas yra labai svarbu, kad tai padeda sekti ir kontroliuoti situaciją, tačiau vienoms grupėms daromos išimtys.
Pradinukai turi testuotis, mokytojai turi, abiturientai – neturi. Įnešama sumaištis, kuri, manome, yra nereikalinga. Jeigu testavimas yra svarbus, jį turi atlikti visi“, – įsitikinęs A.Navickas.
Be to, A.Navicko teigimu, vis dar ne visi abiturientų mokytojai galėjo pasiskiepyti COVID-19 vakcina.
„Tikrai nemaža dalis yra likusių savivaldybių, gavome neseniai skundų iš Anykščių, kad abiturientų mokytojams net nebuvo pasiūlyta skiepytis.
Nežinau, kokia ten situacija šiandien, tačiau nemažai abiturientų mokytojų buvo sunerimę, dvejojo, ar jiems grįžti į darbą, jeigu jiems nebus pasiūlyta skiepytis“, – kalbėjo jis.
Tuo metu nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms suteikta galimybė į mokyklų suolus sugrąžinti 5-11 klasių moksleivius, anot A.Navicko, galėtų sukurti problemų.
„Didžioji dalis bendruomenės tikrai mano, kad 5-11 klasių sugrįžimas jau betikslis – iš esmės nieko nepakeis, tik įneš sumaištį, ir gali trikdyti sklandų pasirengimą brandos egzaminams“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
Anot jo, tokiu būdu išaugtų moksleivių skaičius mokyklose, ir rizika užsikrėsti padidėtų.
„Užtikrinti saugias sąlygas tada būtų ženkliai sudėtingiau, o susirgimų skaičius, kaip matome, daug kur vėl auga.
Gali kilti įvairūs protrūkiai, ir tada iš viso egzaminų vykdymas taps sudėtingas, gali būti reikalingi įvairūs pakartojimai, jei pradės sirgti abiturientai – jie irgi nėra šimtu procentu paskiepyti. Mūsų žiniomis, tik apie pusė abiturientų yra pasiskiepiję“, – įvardijo A.Navickas.
Ką renkasi savivaldybės?
Kaip BNS informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), apklausus šalies savivaldybes, tik šešios jų informavo jau apsisprendusios 5-11 klasių moksleivius grąžinti į suolus – Švenčionių, Kaišiadorių, Kretingos, Panevėžio, Plungės rajonų bei Birštono savivaldybės.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį teigė, kad savivaldybė nepriiminės bendro sprendimo dėl visų mokyklų 5-11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas – pačioms bendruomenėms bus leidžiama apsispręsti dėl grįžimo prie kontaktinio ugdymo.
„Vilniaus viduje mes turime nusistatymą, kad neturi būti sprendimo visam Vilniui. Sprendimai turi būti priiminėjami mokyklos lygmeniu. Tėvai, moksleiviai, mokyklų vadovybė, tik jie gali nuspręsti, kaip tai daryti“, – sakė R. Šimašius.
Nors Vilniaus meras detalesnės informacijos dėl grįžimo į mokyklas dar nepateikė, jis pažymėjo, kad savivaldybė ragins mokyklas sugrįžti prie kontaktinio ugdymo dar šiais mokslo metais.
„Mes raginame vis dėlto atsidaryti ir bent kas antrą savaitę pakviesti moksleivius. Ar tai kolektyvui įmanoma, ar ne, turbūt situacijų yra labai įvairių. Taigi gali būti, kad bent dalis moksleivių ir sugrįš, bet bent jau kol kas visos informacijos neturiu“,- teigė R. Šimašius.
Vilniaus meras akcentavo, kad galvoti apie galimą grįžimą į visas Vilniaus mokyklas leidžia ir patikslintas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas dėl mokinių testavimo, nebetaikant reikalavimo, kad visus duomenis apie testavimą į e.sveikatos sistemą turi suvesti procese dalyvaujantis medicininio personalo darbuotojas – dabar sklandų testavimo procesą galės padėti užtikrinti ir mokyklos personalo darbuotojai.
Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Eglė Andriuškienė anksčiau teigė, kad mokyklos kitą savaitę dar vykdys apklausas.
„Bet iš tikrųjų, taip, girdime tokius atgarsius, kad ir pas mus bus tokia situacija, kad nelabai grįš. Jie patys turėtų nuspręsti, bet bendros nuotaikos matyti. O mažesnėse mokyklose, kur jau grįžo dvyliktokai ir pradinukai, situacija tokia, kad jie užima tų 5–11 klases, nebėra kaip tų srautų išskirstyti“, – teigė E. Andriuškienė.
Pasak jos, Kaunas svarsto, kad moksleivius galėtų grąžinti kelios bandomosios mokyklos, to itin norėtų privačios įstaigos. Savivaldybės atstovė taip pat pripažino, kad dar viena problema – iki šiol nepateikti atsakymai dėl greitųjų testų naudojimo, iki galo nesutvarkyta kaupinių testų registracijos sistema.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad Klaipėdai apsisprendus baigti mokslo metus nuotoliniu būdu, grįžti į klases daliai penktokų–vienuoliktokų „niekas kategoriškai kelio neužkirs“, tačiau mokyklos privalės įgyvendinti visus saugumo reikalavimus.
Šiaulių meras Artūras Visockas tvirtino, kad šių moksleivių nuspręsta negrąžinti ir dėl jų pačių nenoro, ir dėl to, jog iki mokslo metų pabaigos liks tik kiek daugiau nei mėnuo.
Panevėžio vicemeras Lauras Jagminas tvirtino, kad Vyriausybė nustatė „galimybę grįžti, bet ne prievolę“. Anot jo, dar kalbamasi su mokyklomis, jos organizuoja tėvų apklausas ir viskas priklausys nuo jų.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigė, jog savivaldybė neturi pajėgumų testuoti visus norinčius 5-11 mokinius. „Mes nesame pasiruošę. Manau, visa Lietuva nėra pasiruošusi, nes šimtai tūkstančių vaikų per visą Lietuvą turės būti testuojami, tad jei viską darysime pagal įstatymo raidę, turėsime stabdyti tam tikrą sveikatos įstaigų veiklą, ir visą sveikatos įstaigų veiklą perkelti į švietimą“, – įvardijo Alytaus meras.
Grąžinti moksleivių taip pat neplanuoja Ukmergės, Mažeikių rajonų ir Marijampolės savivaldybės.
