„Situacija tikrai nėra paprasta – žinome, kad Vilniuje pandeminė situacija sudėtinga, matome, kad tų savivaldybių, kuriose atvejų skaičius mažesnis, sąrašas traukiasi. Turime ir kitą svarbią pusę, nes matome dideles problemas su mokinių motyvacija, jų emocine sveikata.
Suprantame, kad mokslo metai artėja į pabaigą, liko pora mėnesių, bet jie yra gyvybiškai svarbūs“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
Sprendimai dėl testavimo
Karantino pakeitimuose numatyta, kad ugdymas mokyklose 5–11 klasėms bus „vykdomas mišriu būdu“, o be šiuo metu numatytos prievolės mokytojus ir moksleivius tikrinti profilaktiniu COVID-19 tyrimu, įtraukta ir galimybė jiems atlikti „savikontrolę galimai koronaviruso infekcijai nustatyti, kai antigenų testais testuotųsi patys“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad tai leis atlikti testus nedalyvaujant sveikatos priežiūros specialistams, be to, greitųjų testų rezultatų bus galima ir nevesti į e.sveikatos sistemą.
„Tai viena iš išeičių, kuri mums leidžia tikėtis, kad grįžimas nebus tiktai popieriuje“, – sakė ji.
Ministrė kalbėjo, kad greitieji antigeno testai bus atliekami maždaug kas tris keturias dienas, jų patikimumą garantavo ir ekspertai prie Vyriausybės.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad nustačius COVID-19, asmenys bus siunčiami į mobilų punktą pakartoti tyrimų ir tuomet jau būtų įtraukti į apskaitą.
Pasak ministrės, savivaldybėms paliekama galimybė pasirinkti, kokiais būdais mokiniai būtų tiriami. Į mokyklas bus grįžtama srautais, taikomas šachmatinis modelis, kai savaitę mokomasi kontaktiniu, o savaitę – nuotoliniu būdu.
Testavimo galima netaikyti tuo atveju, jei ugdymas vyksta atvirose erdvėse.
Pažymima, kad moksleiviai privalės dėvėti kaukes.
Tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius mažesnis nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, numatoma ir daugiau galimybių neformaliam švietimui – vienoje patalpoje galės būti iki 10 žmonių, kai vienam vaikui tenka ne mažiau nei 10 kv. metrų ploto.
Egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, ir stojamieji egzaminai (ar kiti atrankos būdai) į bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas bus vykdomi patalpose ne daugiau kaip 10 mokinių ir užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Grįš ne visi
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad mėnesiui sugrąžinti moksleivius yra prasminga – to esą prašė dalis savivaldybių.
„Yra prasmės. Jeigu kažkas siekia tokių sprendimų, o yra ir tokių savivaldybių, kurios ir prašė Vyriausybės tokio sprendimo, tai, vadinasi, kažkas mato prasmę“, – sakė premjerė.
Savo ruožtu ministrė pridūrė, kad į mokyklas sugrįš ne visi.
„Dauguma išsakė norą grįžti. Tos savivaldybės, kurios pasakė, kad negali sugrąžinti 5-11 klasių mokinių į mišrų ugdymą, yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jie tikrai aiškiai pasakė, kad neturi tokių pajėgumų“, – sakė J.Šiugždinienė.
Dalis ugdymo proceso vyks ir lauke
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komiteto posėdyje ministrė teigė, kad tokios didelės masės vaikų negalima į mokyklas paleisti be testavimo. Pasak jos, susitikimų su miestų merais metu paaiškėjo, kad dalyje savivaldybių trūksta žmogiškųjų išteklių, tad visus moksleivius vienu metu išleisti į mokyklas būtų sudėtinga.
„Jei mažesni miesteliai gali lengviau susitvarkyti, tai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tiesiog trūksta žmogiškųjų išteklių, trūksta laboratorijų, testavimo pajėgumų – jiems būtų tikrai sunku“, – aiškino ministrė.
„Patvirtintas dar vienas metodas – greitųjų antigenų testavimas, kuris gali būti vykdomas mokykloje, patiems mokiniams, prižiūrint administracijai“, – teigė J.Šiugždinienė.
Tai, pasak ministrės, nuims krūvio ir savivaldybėms.
Jau ruošiasi kitiems mokslo metams
J.Šiugždinienė teigė, kad jau yra ruošiamasi ir kitiems mokslo metams – pasak jos, jau parengtas planas ne tik dėl skaitmeninių priemonių, bet ir dėl psichologinės vaikų sveikatos stiprinimo.
„Teikiame prašymą Finansų ministerijai finansuoti hibridinių klasių steigimą mokyklose, ir pačių savivaldybių prašome prisidėti, įrengiant hibridines klases, oro ventiliavimo sistemas.
Hibridinės klasės yra tokios klasės, kai yra naudojami robotukai, kurie reaguoja į garsą, ir tada kartu galima transliuoti vaizdą. Tu gali tuo pačiu metu vesti pamoką tiek klasėje, tiek nuotolyje esantiems vaikams.
Šiandien mūsų mokyklose taikomas metodas yra primityvesnis, nes tiesiog transliuojama tai, kas vyksta klasėje, bet yra technologijos, kurios leidžia labai kokybiškai tai organizuoti.
Vienos klasės įrengimas kainuoja apie 2000 eurų, tai visų klasių aprūpinti tikrai negalėtumėme, bet mokykloje turėtų rastis tokios įrangos komplektai. Čia prašome ir savivaldybių prisidėti, bet manome, kad tokios įrangos turėjimas yra labai svarbus“, – sakė J.Šiugždinienė.
Pakeistas „gerųjų“ savivaldybių sąrašas
Vyriausybė taip pat iš „gerųjų“ savivaldybių sąrašo išbraukė šešias savivaldybes – Joniškio rajono, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Šakių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybės, o įrašytos Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Telšių rajono.
Sąraše lieka Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės.
