Pirmi atvykę Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saldutiškio komandos ugniagesiai suprato, kad vieniems arklio jiems nepavyks iškelti ir pasikvietė į pagalbą Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius gelbėtojus.
„Atvažiavę pamatėme, kad iš šulinio, pilno vandens, kyšo tik arklio galva, o priėjimo prie jo beveik nėra, – pasakojo Utenos PGT pamainos vadas Vidmantas Valaitis. – Matyt, medinis dangtis buvo supuvęs ir arklys įsmuko galinėmis kojomis. Apie 600 kilogramų sveriantį gyvulį buvo sudėtinga apjuosti, nes šulinys siauras, be to, arklys kandžiojosi ir daužėsi kanopom.
Jis buvo avių tvarte, kuriame žemos lubos, bandėm kelti diržais, jis smunka atgal, o už kojų ar galvos negali rišti, nes kūnas per sunkus. Tai kėlėm ir rankom, ir gerve, ir krautuvu.
Gelbėjimo operacija truko daugiau kaip valandą, arklį kėlėme net 10 vyrų.“
Pasak pamainos vado, iškeltas arkliukas pagulėjo kurį laiką ir atsistojo: „Jis visas drebėjo, tad liepiau šeimininkui jį apkloti. Ir paskambinus veterinarui šis patarė arklį apkloti ir vedžioti, kad jis nesusirgtų plaučių uždegimu, nes neaišku, kiek laiko jis vandenyje prabuvo, gal pernakt, o ir šeimininkas buvo išvykęs, į tvartą tik dieną užėjo.
Sako, dairaus, dairaus, arklio nėra. Tik paskui pastebėjo iš šulinio kyšančią galvą. Kiek žinau, arklių labai silpna sveikata, jie jautrūs viskam.“
Utenos ugniagesiams yra tekę gelbėti ir karvę, ir stirną įlūžusią, ir ne vieną kačiuką medyje.
„Išgelbėjus gyvūną net širdyje gera. To nejauti po užgesinto gaisro. Nors žmonės ir dėkoja, širdyje džiaugsmo nėra“, – sako V. Valaitis.
