Miestuose žuvo 20 žmonių (34 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 1 gaisruose žuvęs žmogus, miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 39 žmonės (66 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 4 gaisruose žuvę žmonės.
Šiemet, kaip ir pernai per tą patį laikotarpį, kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Septyniolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 8 – Vilniaus mieste, 4 – Vilniaus rajone) apskrityje, 8 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) apskrityje, po 7 – Kauno (iš jų 3 – Kauno rajone) ir Klaipėdos (iš jų 4 – Klaipėdos mieste) apskrityse, po 5 – Alytaus (iš jų 4 – Alytaus rajone) ir Utenos (iš jų 4 – Ignalinos rajone) apskrityse, 4 –Telšių apskrityje, 3 – Marijampolės apskrityje, 2 – Tauragės apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje.
Keturiolika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t.y. nuo 13-tos iki 30-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 41 gyventojas (69 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 4 val. po vidurnakčio, gaisruose žuvo 34 gyventojai (58 proc.). Ugnis pasiglemžė 37 vyrų ir 20 moterų gyvybes, dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.
Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 –dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar aštuonių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 35 žmonės. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, prašo gyventojų iš anksto rūpintis savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.
Per 9 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 502, t.y. 25,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 49 žmonės (iš jų 31 gyventojas – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1049 gaisrai, iš jų 523 gaisrai, arba 50 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 499 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,4 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 206 gaisrai), pirtys (88) ir garažai (35). 737 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 401 lengvąjį automobilį. Degė ir žemės ūkio technika, vien liepos-rugsėjo mėnesiais kilo 56 žemės ūkio technikos gaisrai, jų metu sugadinti 27 kombainai ir 4 kombainai sunaikinti. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 74 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).
1 510 gaisrų užgesinta atvirosiose teritorijose, t.y. 25,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 360 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 590 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 216, Alytaus – 125, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Remiantis 2004–2023 metų gaisrų statistikos duomenimis, šiemet užregistruotas mažiausias 9 mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.
Miestuose užgesinti 2 902 gaisrai (48,7 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 063 (51,3 proc.). Ugnis sunaikino 124 pastatus, 154 transporto priemones, 248 gyvūnus, 2 270 kv. m gyvenamojo ploto, o 3 646 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (16,5 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,0 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (3,0 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 164 padegimai (2,7 proc.), 40 gaisrų kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), 36 gaisrai – dėl žaibo iškrovos (0,6 proc.), o 591 gaisro (9,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 12 588 gelbėjimo darbus. Pernai per 9 mėnesius atlikti 10 243 gelbėjimo darbai, t.y. šiemet jų skaičius išaugo 22,9 proc. Ugniagesiai gelbėtojai šiemet 5 734 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 831 darbas – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per 9 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 1 409 techninės pagalbos darbus, t.y. šiemet šių darbų skaičius išaugo dvigubai.
3 830 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 349 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 324 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 98 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 27 žuvusiuosius.
334 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 100 skenduolių, tarp jų 2 vaikus, o 25 gyventojus išgelbėjo, iš jų 3 vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (26 skenduoliai) ir Kauno (23) apskrityse.
Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, rugsėjo mėnesį gelbėtojams iš vandens telkinių tenka traukti vidutiniškai 11 skenduolių, šiemet rugsėjo mėnesį ištraukta 15 skenduolių, t. y. 36 proc. daugiau nei 5-erių metų rugsėjo mėnesio vidurkis. Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams šiais metais teko traukti iš tvenkinių. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 6 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 56-eri metai.
506 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 651 kartą jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 69 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 261 gyventoją, iš jų 40 vaikų.
