Lietuvoje sumažėjo gaisrų ir žuvusių juose, daugėja gelbėjimo darbų

Miestuose žuvo 19 žmonių (34 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 1 gaisruose žuvęs žmogus, miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 37 žmonės (66 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 4 gaisruose žuvę žmonės.

Šiemet, kaip ir pernai per tą patį laikotarpį, kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Keturiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 7 – Vilniaus mieste) apskrityje, 8 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) apskrityje, po 7 – Kauno (iš jų 3 – Kauno rajone) ir Klaipėdos (iš jų 4 – Klaipėdos mieste) apskrityse, po 5 – Utenos (iš jų 4 – Ignalinos rajone) ir Alytaus (iš jų 4 – Alytaus rajone) apskrityse, 4 –Telšių apskrityje, 3 – Marijampolės apskrityje, 2 – Tauragės apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje.

Trylika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t.y. nuo 13-tos iki 29-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 38 žmonės (68 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki vidurnakčio, gaisruose žuvo 23 gyventojai (41 proc.). Ugnis pasiglemžė 35 vyrų ir 19 moterų gyvybes, dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.

Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 –dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar penkių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 38 žmonės. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1 426, t.y. 26,9 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 47 žmonės (iš jų 31 gyventojas – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1 008 gaisrai, iš jų 522 gaisrai, arba 52 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 441 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 183 gaisrai), pirtys (81) ir garažai (31). 657 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 360 lengvųjų automobilių, o 61 lengvasis automobilis buvo sunaikintas. Degė ir žemės ūkio technika, vien liepos-rugpjūčio mėnesiais kilo 48 žemės ūkio technikos gaisrai, jų metu sugadinti 25 kombainai, dar 4 – sunaikinti. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 68 gaisrai (1,3 proc. visų gaisrų).

1 271 gaisras užgesintas atvirosiose teritorijose, t.y. 24,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 300 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 497 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 180, Panevėžio – 110, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Remiantis 2004–2023 metų gaisrų statistikos duomenimis, tai mažiausias 8 mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.

Miestuose užgesinti 2 588 gaisrai (48,9 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 706 (51,1 proc.). Ugnis sunaikino 110 pastatų, 135 transporto priemones, 245 gyvūnus, 2 270 kv. m gyvenamojo ploto, o 3 544 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (16,3 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,6 proc.).

Be to, įregistruoti 144 padegimai (2,7 proc.), 36 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), 35 gaisrai – dėl žaibo iškrovos (0,7 proc.), o 484 gaisrų (9,1 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 11 413 gelbėjimo darbų. Pernai per 8 mėnesius atliktas 9 121 gelbėjimo darbas, t.y. šiemet jų skaičius išaugo 25,1 proc. Ugniagesiai gelbėtojai šiemet 5 316 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 717 darbų – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Šių darbų poreikis ypač buvo išaugęs dėl liepos mėnesio pabaigoje kilusios audros.

Vien tik liepos 29 dieną ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 900 kartų vyko šalinti nugriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų audros padarinių nuo kelių, transporto priemonių, pastatų ir kt. Tai didžiausias vienos paros techninės pagalbos darbų iškvietimų skaičius per 20 metų. Pernai per 8 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 1 337 techninės pagalbos darbus, t.y. šiemet šių darbų skaičius išaugo dvigubai.

3 410 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 089 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 173 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 85 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 22 žuvusiuosius.

301 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 85 skenduolius, tarp jų 2 vaikus, o 23 gyventojus išgelbėjo, iš jų 3 vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus ir Kauno apskrityse (po 21 skenduolį). Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 51 skenduolį, šiemet birželio-rugpjūčio mėnesiais ištraukti 46 skenduoliai, t. y. 9,8 proc. mažiau.

Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams šiais metais teko traukti iš tvenkinių. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 5 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55-eri metai.

436 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 584 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 61 kartą rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 223 gyventojus, iš jų 35 vaikus.