Šiemet sumažėjo gaisrų ir žuvusių juose, daugėjo gelbėjimo darbų

Šiais metais kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (pernai per tą patį laikotarpį – 5). Miestuose žuvo 14 žmonių (29 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 35 (71 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose.

Vienuolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 4 – Vilniaus mieste) apskrityje, po 7 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) ir Kauno (iš jų 3 – Kauno rajone) apskrityse, 6 – Klaipėdos (iš jų 4 – Klaipėdos mieste) apskrityje, 5 – Utenos (iš jų 4 – Ignalinos rajone) apskrityje, 4 – Alytaus (iš jų 3 – Alytaus rajone) apskrityje, po 3 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, 2 – Tauragės apskrityje, 1 – Šiaulių apskrityje.

Dvylika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t.y. nuo 13-tos iki 29-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 35 žmonės (76 proc. žuvusiųjų), tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 4 val. ryto, gaisruose žuvo 28 gyventojai (61 proc.). Ugnis pasiglemžė 31 vyro ir 16 moterų gyvybes, dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių gaisruose žmonių amžiaus vidurkis – 65-eri metai.

Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 10 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar trijų žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 97 gyventojus, iš jų 5 vaikus, 314 pastatų, 53 transporto priemones, 198 gyvūnus.

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1 354, t.y. 29,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 žmonių (iš jų 27 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 977 gaisrai, iš jų 521 gaisras, arba 53 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 393 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 160 gaisrų) ir pirtys (74), garažai (28). 555 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,0 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 319 lengvųjų automobilių, o 52 lengvieji automobiliai buvo sunaikinti.

Degė ir žemės ūkio technika, vien liepos mėnesį kilo 24 žemės ūkio technikos gaisrai, jų metu 14 kombainų sugadinta, o 3 – sunaikinti. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 64 gaisrai (1,4 proc. visų gaisrų).

1 062 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, t.y. 22,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 250 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 446 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 157, Alytaus – 86, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Remiantis 2004–2023 metų gaisrų statistikos duomenimis, tai mažiausias 7 mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.

Miestuose užgesinti 2 305 gaisrai (49,7 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2 334 (50,3 proc.). Ugnis sunaikino 100 pastatų, 117 transporto priemonių, 242 gyvūnus, 2 172 kv. m gyvenamojo ploto, o 3162 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (16,6 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.).

Be to, įregistruota 119 padegimų (2,6 proc.), 35 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,8 proc.), 33 gaisrai – dėl žaibo iškrovos (0,7 proc.), o 387 gaisrų (8,3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 10 037 gelbėjimo darbus. Pernai per 7 mėnesius atlikti 7 482 gelbėjimo darbai, t.y. šiemet jų skaičius išaugo 34 proc. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai 4 811 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 561 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Šių darbų poreikis ypač buvo išaugęs dėl liepos mėnesio pabaigoje kilusios audros. Vien tik liepos 29 dieną ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 900 kartų vyko šalinti nugriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų audros padarinių nuo kelių, transporto priemonių, pastatų ir kt. Tai didžiausias vienos paros techninės pagalbos darbų iškvietimų skaičius per 20 metų.

2 954 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 818 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 986 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 67 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 19 žuvusiųjų.

249 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 74 skenduolius, tarp jų 1 vaiką, išgelbėjo 22 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (19 skenduolių) ir Kauno (17) apskrityse. Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams teko traukti iš tvenkinių, vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 57 metai.

369 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 500 kartų teko likviduoti cheminius incidentus, 54 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 191 gyventoją, iš jų 35 vaikus.

Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 51 skenduolį, iš jų 11 – rugpjūčio mėnesį. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.