Buvo jau po aštuonių valandų vakaro, kai viename Zanavykų gatvės kieme ji rado galvos traumą patyrusį ir sunkiai aplinkoje besiorientuojantį žmogų. Turbūt darbo patirtis Bendrajame pagalbos centre padiktavo Karinai, ką toliau daryti. Ilgai nedelsdama ji ėmė aiškintis, kur tas žmogus gyvena, kiek jam metų, kaip susižalojo, ar reikia medikų. Tada paskambino numeriu 112 ir, susakiusi visą svarbią informaciją, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.
Kadangi lauke buvo šalta, kol atvyks iškviesta brigada, pasiūlė vyrui grįžti į namus, o pati su savo draugu liko laukti lauke, nes pažadėjo pas nukentėjusįjį palydėti medikus.
Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko greitai, tačiau užklimpo sniegu užverstame Naujininkų kieme. Medikų laukę Karina ir jos draugas pasisiūlė pastumti jų automobilį. Kai bendromis jėgomis įveikę sniego gniaužtus visi atsidūrė prie reikiamos laiptinės, Karina kartu su medikais pakilo į butą trečiajame aukšte.
Jau lipant laiptais buvo jaučiamas degėsių kvapas, o užėjus į butą tapo akivaizdu, kad kažkas dega jo viduje. Karina reagavo žaibiškai. Virtuvėje radusi smilkstantį kepimo popierių ir atsuktas dujas, ji nedelsdama jas užsuko, atidarė langus, o susirinkusius kaimynus paprašė išeiti ne tik iš buto, bet, jei įmanoma, ir iš laiptinės. Dar šiek tiek su jais pabendravusi, paprašiusi stebėti savo kaimyną ir, kilus įtarimų dėl jo elgesio, skambinti numeriu 112, mergina išėjo.
Karina nesureikšmino šio įvykio. Manė, jog nieko ypatingo nenutiko. Tačiau galvos traumą patyrusio žmogaus kaimynams viskas atrodė kiek kitaip – juk tik mėnesio pradžioje įvyko didelį atgarsį sukėlęs nelaimingas įvykis kitame sostinės rajone, Viršuliškėse. Kas žino, gal ir šį kartą dėl atsuktų dujų galėjo įvykti sprogimas?
Norėdami surasti jiems ir jų kaimynui padėjusią merginą, kad galėtų jai padėkoti, jie kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, nes kažkas nugirdo jos pokalbį su greitosios medicinos pagalbos brigada ir prisipažinimą, kad pati dirba Bendrajame pagalbos centre.
Taip apie Karinos poelgį buvo sužinota jos darbovietėje. Bet net ir dabar ji mano, kad jos vietoje taip pasielgęs būtų bet kuris kitas žmogus, o ypač – skubiosios pagalbos tarnybos darbuotojas, kuriam jo darbas yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas.
