63 metų vyrui nebuvo lemta sulaukti Kalėdų. Jų išvakarėse žvejodamas Juodupės tvenkinyje ant aptirpusio ledo jis įlūžo.
Nelaimė įvyko maždaug 10 metrų nuo kranto, netoli maudyklos liepto.
Tądien vyras žvejojo vienas, aplink nebuvo matyti kitų žvejų, todėl nebuvo kam ateiti į pagalbą.
Kitoje tvenkinio pusėje įsikūrusi Juodupės ugniagesių komanda. Kaip sakė vienas gelbėtojų, tądien eidamas į katilinę jis išgirdo nuo tvenkinio pusės sklindančius šūksnius.
„Tolumoje ant ledo pamačiau juodą tašką. Iš karto supratau, kad kažkas skęsta, ir puolėme į pagalbą“, – gelbėjimo akimirkas prisiminė ugniagesys.
Trumpiausias kelias buvo eiti tiesiai per užšalusį tvenkinio ledą, bet gelbėtojai nerizikavo lipti ant akyse aižėjančio aptirpusio ledo.
Sėdę į automobilį jie apvažiavo tvenkinį ir nelaimėlį pasiekė iš kitos pusės.
Pasiėmę ledo roges ir gelbėjimo liemenes vyrai tekinomis pasileido prie skęstančiojo.
„Žvejys iki pažastų buvo įsmukęs į eketę ir išskėtęs rankas laikėsi už jos kraštų.
Virš vandens kyšojo tiktai galva“, – pasakojo gelbėtojas.
Ugniagesiai ištraukė nelaimėlį iš vandens. Jis buvo sąmoningas, tik labai sušalęs.
Nešamas į krantą jis gelbėtojams dar sugebėjo pasakyti, kad įlūžo žvejodamas ir atsidūręs vandenyje atsistojo ant dugne gulinčio akmens.
Ugniagesiai vyrą nunešė į šiltą automobilinės cisternos kabiną. Nelaukdami, kol atskubės medikai, jie nusprendė nelaimėlį vežti tiesiai į ligoninės priimamąjį. Pakeliui sutikę greitosios pagalbos brigadą gelbėtojai perdavė jį medikams.
Ugniagesiai džiaugėsi, kad pavyko išgelbėti įlūžusį žvejį, tačiau po kelių valandų jų džiaugsmą aptemdė atskriejusi žinia – vyriškis mirė.
„Vyras mirė dėl bendro kūno atšalimo“, – mirties priežastį įvardijo Juodupės seniūnas Valdas Adomonis.
Seniūnijos galva sakė, kad vyras turėjo šeimą, dirbo santechniku ir buvo prisiekęs žvejys.
Ugniagesiai teigė anksčiau ne kartą matę šį vyrą žvejojantį ant užšalusio Juodupės tvenkinio.
Tačiau tuomet ledas dar buvo storas, o po kelių šiltų dienų jis gerokai aptirpo. Ant tokio ledo lipti pavojinga.
